Gyvenime maža džiaugsmo
Kas pasakė, kad pas mus Lietuvoje trūksta geros širdies labdarių?
Anava laimėjo mūsų krepšininkai Europos čempionato bronzos medalius – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas tik še milijoną litų komandai ir patėškė. Tai kas, kad ne iš savo kišenės, bet patėškė. Dalinkitės, vyrai, nusipelnėte! Nereikia nė įrodinėti, kad krepšininkus jis premijavo pačiu laiku, nes jau mušama visais varpais, kad brangs šiluma, pieno produktai, net pašto paslaugos už priimamus komunalinius mokesčius irgi pabrangs.
O iš kur ir ar kada nors apskritai rasis irgi toks geraširdis, kuris tokia pat atlapa širdimi sušelps tuos senolius, kurie prie parduotuvių sutūpę pardavinėja obuolius, gėles ir daržoves, šitaip prisidėdami centą kitą prie pensijos, ir su baime laukdami šildymo sezono? Kitomis akimis žiūrint, ar šiandien mums gali rūpėti kažkokie sutūpę seneliai, anot rašytojo Petro Dirgėlos, valstybės priegyvenimis, kai mums reikia, kad apie Lietuvą garsas sklistų po visą Europą. O naujausių apklausų tyrėjai štai ką sako: Lietuvos visiškai nepažįsta net per 40 procentų europiečių! Štai tau bobute ir devintinės! O mums, naivuoliams, vis kažkodėl atrodė ir atrodo, kad apie Lietuvą europiečiai galėtų žinoti jau bent per disko metiką Virgilijų Alekną, planetos stipruolį Žydrūną Savicką ir jo komandą – pasaulio čempioną, akrobatinio skraidymo meistrą Jurgį Kairį, „Žuvėdros“ šokėjus ir, aišku, krepšininkus. O pasirodo, kad norint tapti žinomai ir patraukliai šaliai vien sporto laimėjimų neužtenka. O gal mes dėl saviškių laimėjimų pernelyg išpučiame burbulą? Jūs tik prisiminkit, pernai, t.y. 2006 metais iš Eurovizijos dainų konkurso mūsų lietuvaičiai grįžo užėmę tik šeštąją vietą, o mes juos sutikom kaip nugalėtojus. Garbinom kaip kokius dievus. Tokį pat brūkšnį brėžiam ir dabar: Europos krepšinio pirmenybių bronzininkus pasveikinom kaip aukso medalių laimėtojus, kaip čempionus: su pinigų kapšu, ordinais, medaliais ir pagyrimo raštais. Gal taip ir reikia, siekiant to vadinamojo įvaizdžio, nežinau. Jūs dabar tik sveiku protu pagalvokite, ar gali mūsų šalis būti patraukli ir turėti gerą vardą, jei pirmauja savižudybėmis, jei policija niekaip nesutramdo girtų vairuotojų, jei kelių avarijose dėl beprotiško greičio žūva šimtai žmonių, jei prieš pat naujuosius mokslo metus uždaromos mokyklos (per mažai susirenka vaikų!), jei ne tik vaikams, bet ir mokytojams jau nesaugu mokyklose. Tai ar supratote, kodėl mes džiaugiamės, atrodytų, ir nedideliais laimėjimais? Džiaugiamės todėl, kad žmogaus gyvenime labai maža džiaugsmo.
Naujausi komentarai