- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai 1989-ųjų balandį stoję prieš kastuvėliais kapojančius sovietų kareivius kartvelai reikalavo savo šalies nepriklausomybės, niekas nesitikėjo, kad ji bus paskelbta jau po dvejų metų. Kai 2003 m. lapkritį jie vėl išėjo į gatves protestuoti prieš sovietmečio impotencijos kankinamą valdžią, o Rožių revoliucija atvėrė kelius Michailui Saakašviliui, atrodė nerealu, kad netrukus viena vargingiausių žemyno šalių ne tik nebejaus elektros stygiaus – jos ekonomika per dešimtmetį išaugs 70 proc.
2012 m., kai po M. Saakašvilio reformų korupcijos suvokimo indekse Sakartvelas aplenkė net kelias ES nares, niekas negalvojo, kad vieną dieną iš trečiojo šalies prezidento bus atimta pilietybė, jam surengtas pseudoteismas ir pradėta fizinio sunaikinimo procedūra. Kai 2008 m. Maskva atplėšė penktadalį Sakartvelo žemių, atrodė neįmanoma, kad jau 2012 m. šalis balsuos už keistų ryšių su Rusija turinčio verslininko Bidzinos Ivanišvilio politinį susivienijimą, patikės kalbomis, jog neva diktatorium virstantį reformatorių M. Saakašvilį reikia keisti milijardų pertekusiu filantropu.
Niekas negalvojo, kad vieną dieną iš trečiojo šalies prezidento bus atimta pilietybė, jam surengtas pseudoteismas ir pradėta fizinio sunaikinimo procedūra.
Po septynerių metų kartvelai vėl nustebino parlamento šturmu parodę, ką iš tiesų galvoja apie suartėjimą su Rusija. Maskvos emisaras Valstybės Dūmos narys Sergejus Gavrilovas, Stačiatikių tarpparlamentinei asamblėjai norėjęs vadovauti sėdėdamas Sakartvelo parlamento pirmininko kėdėje, tąkart turėjo gėdingai sprukti namo. Kaukazietiški stebuklai nesibaigė. 2020 m. kartvelai parlamentą vėl patikėjo tai pačiai „Sakartvelo svajonei“, kuri savo ruožtu partnerius Vakaruose iki šiol stebina tragikomišku deriniu: deklaruojama integracija į ES, NATO ir rusiško stiliaus politika.
Kai ši Rusijos agresiją išgyvenusi šalis neparėmė Maskvos vėl užpultos Ukrainos, pajutome nusivylimą. Antrąkart – kai šiemet vasarį „Svajonės“ kontroliuojamas parlamentas pradėjo kopijuoti Kremlių bandydamas priimti laisvą visuomenę paralyžiuojantį įstatymą, pajutome nusivylimą. Tačiau kartveliškų stebuklų metas tikrai nesibaigė. Tbilisis vėl protestuoja. Tik šįkart stebuklas jau kitoks. Protestuoja laisvoje šalyje gimusi, dėl to paties M. Saakašvilio reformų laisvai nebe rusiškai, bet angliškai kalbanti, savo ateities be Europos neįsivaizduojanti karta. Žmonės, dėl kurių liejosi kraujas 1989-ųjų Tbilisyje. Protestuodami jie neša ES vėliavas, o ne didžiojo reformatoriaus portretus, reikalauja laisvės sau, o ne kalinamam prezidentui. Tai ir yra tikroji Rožių revoliucijos pasekmė: jos vaikai nori gyventi ne patogiai, bet tik europines vertybes gerbiančioje valstybėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palaužti arba sunaikinti
Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Ukrainos generalinės prokuratūros biuras paskelbė skausmingus skaičius – nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo 483 vaikai, 989 buvo sužeisti. Sako, dėl streso kai kurie vaikai nust...
-
Kai jie tingi, mums ramiau
Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...
-
Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime5
Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...
-
Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?8
Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...
-
V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas291
Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...
-
Prie altorių – barzdoti ir su nuometais13
Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...
-
Teisė turėti teisę2
Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga
Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4
Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiai
Kaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...