Panašu, kad visos Vyriausybės, siekiančios užtikrinti energetinį šalies saugumą, pastangos nukreiptos į vieną tikslą – naują atominę elektrinę. Tuo įtikėję ir gyventojai, dažnai nieko nežinantys apie alternatyvas.

Energetikos viceministras Romas Švedas džiaugiasi, kad derybos su partneriais dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybų vyksta pagal planą. Susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija ketinama artimiausiais mėnesiais ir jau metų pabaigoje pradėti ieškoti strateginio investuotojo. Viceministras tikisi, kad jau kitų metų pabaigoje būtų galima padėti pirmąją naujosios atominės elektrinės plytą.

Nevertėtų nurašyti Vyriausybės galimybių pirma laiko. Vis dėlto tikslas labai ambicingas, o būsimų kliūčių išvengti tikrai nepavyks. Statybos gali ne tik vėluoti. Joms prasidėjus gali paaiškėti, kad naujos elektrinės statyti susirinko ne visi partneriai. Tokios mintys kyla po NATO Mokslo taikai ir saugumui komiteto organizuoto seminaro.

Pirmiausia, kaimyninės šalys turi atsarginių planų. Pavyzdžiui, lenkai ir estai svarsto apie savų atominių elektrinių statybą. Estai dalyvavimą lietuvių siūlomame projekte vertina skeptiškai ir dėl to, kad elektrą iš Lietuvos į Estiją reikės transportuoti per Latvijos teritoriją.

Antras svarbus klausimas yra finansavimas. Nors ieškoma strateginio investuotojo, savo įnašais turėtų prisidėti ir pačios šalys. Iš keturių projekto partnerių vienintelei Lenkijai neturėtų kilti didesnių problemų dėl įnašo. Sudėtingiausia, matyt, būtų Latvijai, kuri dar bent kelerius metus bus priversta gyventi pagal Tarptautinio valiutos fondo sudarytą griežtą fiskalinę programą.

Tuo, kad lietuviai nespės laiku įgyvendinti projekto, neabejoja baltarusiai. Jie apskritai mano, kad iš trijų regione planuojamų statyti atominių elektrinių bus pastatytos tik dvi, mat trečioji paprasčiausiai nebeturės kur dėti energijos. Pirmąją 2016-aisiais pasistatyti žada patys baltarusiai. Tais pačiais metais pirmąjį naujos atominės elektrinės bloką Kaliningrade planuoja paleisti rusai, kurie, kaip ir baltarusiai, tikisi elektros energiją parduoti Lietuvai. Aišku, galima spjauti tiek į vienus, tiek į kitus, tik ar atominės ambicijos, pridengtos energetinės nepriklausomybės siekiu, neatsieis gerokai brangiau?

Be to, energetinis saugumas nėra vien nauja atominė elektrinė. Pasak Stanfordo universiteto profesoriaus S.Wareno Northo, Lietuva galėtų galvoti ne tik apie tai, kaip kuo daugiau energijos poreikių patenkinti vidaus resursais, bet ir tai, kaip mažinti importuojamos energijos kiekius. Profesorius didelį potencialą įžvelgia pastatų renovavimo srityje. Anot jo, padidinus pastatų energetinį efektyvumą, jų suvartojamos energijos kiekius galima sumažinti iki 60 proc.

Antra alternatyva, kurią nurodo S.W.Northas, kol kas skamba kaip utopija – tai dujų gavyba iš uolienų. Vykstant šiam procesui, į žemės gelmes pumpuojamas anglies dvideginis, kuris padeda iš tam tikro tipo skalūnų išgauti dujas. Nustatyta, kad Europos žemyne tokio tipo dujų atsargos gali sudaryti 5 proc. viso pasaulio dujų atsargų. Didžiuliai šių skalūnų kiekiai aptikti Jungtinėje Karalystėje, panašūs uolienų dariniai aptikti ir Lenkijoje, galbūt jų yra ir Lietuvoje. Pasak S.W.Northo, energetinės ateities vizijas reikia planuoti keliems dešimtmečiams į priekį ir nevalia atmesti nė vienos alternatyvos, nes tai, kas šiandien yra brangu ir neįmanoma, po kelerių metų gali atrodyti pigu ir lengvai prieinama.