Dėl palėpės - beprasmiški vargai

Mieste yra dešimtys tūkstančių kvadratinių metrų neapgyvendinto ploto. Tačiau jis iki šiol tūno be jokios perspektyvos.

Mūsų įstatymai reglamentavo taip, kad šiuose plotuose galėtų gyventi tik valkatos, o ne normalūs žmonės. Turiu galvoje palėpes.

Tiems, kas sugalvojo tokius idiotiškus reglamentus, kuriais remiantis yra privatizuojamos ir įrengiamos palėpės, siūlyčiau skirti medalį už kvailumą.

Žmogus turi praeiti tokius kryžiaus kelius, kad nebelieka jokio noro ką nors iš viso daryti.

Vien ko vertas reikalavimas, kad norint įsirengti palėpę reikia gauti visų namo gyventojų sutikimus. Net ir tų, kurie gyvena pirmajame aukšte, ir jiems dėl to stogo nei šilta, nei šalta.

Bet vos tik koks nors suinteresuotas žmogus užveda kalbą apie savo norus įsirengti jau privatizuotą palėpės plotą, prasideda kaimynų reketas.

Tada ir atsiranda ne vienas ir ne du gudruoliai, susigundę lengva proga pasipelnyti, - tu man pinigėlius, o aš tau parašiuką.

Aš jau nekalbu apie tas nežmoniškas pinigų ir laiko sąnaudas, kurių prireikia užsimojusiems privatizuoti savo palėpės dalį, išpirkti iš kitų kaimynų jų dalis, suderinti naujų patalpų įrengimo projektą su atitinkamomis tarnybomis.

Štai ir pelija tos nelaimingos palėpės, ir juose burkuoja ne jaunos šeimos, o balandžiai.

Įstatymai kvaili, ir tūkstančiai potencialaus gyvenamojo ploto kvadratų yra palikti likimo valiai. Nes kas gi užsiims prašinėti ir nuolat mokėti tokiai daugybei kaimynų.

O palėpes turėtų privatizuoti tie, kurie gyvena paskutiniajame aukšte. Jei gyvenantys tame aukšte per, pavyzdžiui, metus nepareiškė noro, palėpę privatizuoti turėtų teisę įgyti tie, kurie apie tai oficialiai pareiškė.

VIKTORAS VAŠKYS