- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Arūnas Dambrauskas
Lietuva baigia visiškai atsijungti nuo rusiškų išteklių lašelinės, kuri dar ne per seniausiai atrodė įaugusi į mėsą ir tokia reikalinga, kaip sunkaus ligonio gyvybę palaikantis šaltinis. Nes, kaip sovietmečiu sakydavo kai kurie vidurinių mokyklų mokytojai, jei Lietuva būtų viena (žodis „nepriklausoma“ kai kam paralyžiuodavo kalbos organus), kaip ji išgyventų. Iš kur, pavyzdžiui, gautų anglių ir metalo? Tik iš Rusijos.
Lietuvis į ateitį ėjo vilkdamas Vorkutoje iškastų anglių prikrautą metalinį kibirą, pagamintą Čeliabinske ir dėl to turėjo jaustis saugus ir užtikrintas.
Iš argumentų apie metalą ir anglis jau seniai liko tik suodžiai. Tačiau klausimas – „o iš kur Lietuva gaus to ir ano?“ kaip „Šahed“ dronas dar kartais pazirzia virš galvų: iš kur Lietuva gaus naftos, iš kur gaus dujų, o iš kur gaus elektros. O štai kolūkinė Baltarusijos valstybė pasistatė atominę elektrinę ir dabar gali maudytis pigios energijos kisieliuje.
Dar ne taip neseniai atominės elektrinės atrodė kaip energijos aukso skrynios, bet aiškėja, kad tai veikiau milžiniškas atominio mėšlo kibiras, mat pastaraisiais metais energetikoje vyksta epochiniai pokyčiai.
Lietuva baigia visiškai atsijungti nuo rusiškų išteklių lašelinės, kuri dar ne per seniausiai atrodė įaugusi į mėsą ir tokia reikalinga, kaip sunkaus ligonio gyvybę palaikantis šaltinis.
Pagal skelbiamus nepriklausomo energetikos analitinio centro „Ember“ duomenis, praėjusiais metais saulės ir vėjo elektrinės kartu tiekė penktadalį ES elektros energijos – didesnę dalį nei dujos ar branduolinė energija. Rekordas. Tačiau tai tik pradžia.
2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga turėtų pradėti veikti jūrinio vėjo parkas. Dabar priimami prašymai įrenginiams statyti.
Kaip rašoma „Litgrid“ pranešime, įvertinant tik šiuo metu priimtus 30 prašymų, bendra planuojamų įrenginių galia siekia 3 200 MW. Tai viršija abiejų Ignalinos atominėje elektrinėje veikusių branduolinių reaktorių galią.
Anot Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidento M. Nagevičiaus, metas susitaikyti su tuo, kad branduolinė energetika rinkoje pralaimėjo atsinaujinančiajai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
