Šįkart mesime žvilgsnį į lemtingus apsisprendimus, kuriuos turi padaryti dviejų šalių, buvusių imperijų, žmonės. Pradėsime nuo svarbesnės. Tai Jungtinė Karalystė, nuo kurios iš tiesų nemaža dalimi priklauso pasaulio likimas.

Trečiadienį Didžiosios Britanijos karalienė pristatė premjero Davido Camerono vadovaujamos vyriausybės ateinančių metų programą. Ta proga Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ išsyk – ir ne vienintelis, ir ne pirmą kartą – pažymėjo daugelio kitų pastebėtą kuriozą:

„Koks paradoksas, kad ne kas kitas, o būtent monarchė paskelbia vyriausybės programą, nors šiuo klausimu ji neturi jokios įtakos. Tačiau tokia jau yra britų tradicija.“

Švedijos sostinės dienraštis dar pridūrė, jog „iki britų referendumo dėl pasilikimo Europos Sąjungoje (ES) liko tik penkios savaitės“.

Kaip tik dėl šios aplinkybės, rašė Londono dienraštis „Daily Telegraph“, nors „paprastai ateinančių metų programą susumuojanti Karalienės kalba įžiebia karštas diskusijas, šiemet mažai ko buvo tokio, kas būtų galėję sukelti didelį dėmesį.

Tai neišvengiama ir suprantama prisiminus, kaip stipriai ES referendumas vyrauja visoje politikoje ir valdžios veiksmuose. Iš Karalienės kalbos aišku, kad įprastiniai vyriausybės darbai padėti ant ledo ligi britai birželio 23-iąją tars savo žodį dėl Europos.“

Skirtingai nuo jo, jau minėtas Švedijos sostinės dienraštis įspėjo, jog „išstojimas iš Europos Sąjungos turėtų baisių pasekmių, tiek Europos Sąjungai, tiek patiems britams. Visi ekonomistai beveik iki vieno sutaria, kad išstojimas neigiamai paveiktų darbo vietų kiekį, algų dydį, investicijų apimtį.

Sunku įsivaizduoti, kodėl Didžiajai Britanijai eitųsi geriau, jeigu ji pasitrauktų iš pasaulyje didžiausios vidaus rinkos. Pasitraukimo šalininkai argumentuoja, kad tuoj po to būtų galima pasirašyti laisvos prekybos sutartį“.

„Tačiau iš kur jie ištraukė, kad Europos Sąjunga norės prie dezertyro prisiliesti šilkinėmis pirštinėmis?“ – klausė Stokholmo dienraštis.

Serbijos sostinės laikraštis „Politika“ taip pat teigė, jog iš „britų pramonininkų, bankų ir verslininkų girdimi signalai beveik visi kalba prieš Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. To žingsnio kaina būtų tokia didelė, kad ją pajustų visi ir būtent ten, kur labiausiai skauda – piniginėje.

Kodėl? Ogi todėl, kad Didžioji Britanija, kaip beveik jokia kita šalis, priklauso nuo eksporto ir jai ES vidaus rinkos tiesiog reikia. Tai, beje, ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl britai jau 1973 m. išvis nutarė į Europos Sąjungą įstoti“.  

„Argi staiga tai jau nustojo galioti?“ – nustebęs klausė Belgrado dienraštis.

Kad greitai artėjantis apsisprendimas – „likti Europos Sąjungoje ar ją palikti“ – dabar aktualiausias Jungtinėje Karalystėje klausimas, apie kurį karalienė mažai ką pasakė. Tokios nuomonės laikosi ir Varšuvos „Gazeta Wyborcza“.

„Vietoj to Elizabeth II-oji paskelbė reformas švietimo srityje ir įvaikinimo teisėje. O daugiausia žodžių ji skyrė kalėjimų pertvarkai – tai tema, dėl kurios daugumai britų vargu ar labai šilta ar šalta“, – teigė Lenkijos sostinės laikraštis.

Britų referendumas dar už penkių savaičių, o austrai rinks savo prezidentą jau šį sekmadienį, antrajame rinkimų ture susikaunant Žaliųjų politikui Alexanderiui Van der Bellenui su dešiniųjų populistų Laisvės partijos kandidatu Norbertu Hoferiu.

Pasak Vienos dienraščio „Standard“, tai pasirinkimas tarp „pasauliui atviro prezidento, kuris gerbia toleranciją, ir tokio, kuris nacionalistiškai apsikaišiojęs pjūdo žmones, siekdamas Austriją užtverti.

Paskutinėmis trimis savaitėmis aplink A. Van der Belleną būrėsi daugelis žmonių iš skirtingų politikos stovyklų. O N. Hoferis iš to išsityčiojo, mat, girdi, tik vadinamasis „elitas“, nes būtent už jo, Hoferio, nugaros stovi tikrieji žmonės“.

„Tačiau žmonės esame mes visi, – priminė Vienos laikraštis, – tik skirtumas gali būti tas, kaip mes vieni su kitais apsieiname – ar su atvirumu, kito vertės pripažinimu, pasirengimu kalbėtis, ar su neapykanta, baime ir kito nuvertinimu“.

Net ir Kinijoje nerimaujama dėl Austrijos. Anot Pekino dienraščio „Guanming Ribao“, „N. Hoferio pergalė dar kartą pastumtų Europos žemyną į dešinę ir sustiprintų nacionalizmą bei priešiškumą užsieniečiams. O ir vidaus politikoje šalis atsidurtų prieš vieną didžiausių savo iššūkių po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Jei prezidentu būtų išrinktas N. Hoferis, tai tarp prezidento ir kanclerio įsipliekstų apmaudinga kova, nes šiedu vyrai priklauso skirtingoms politinėms stovykloms ir siekia priešingų tikslų.

Šalies stabilumo tai jokiu būdu neskatintų“, – reziumavo Pekino laikraštis.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.