Žemyno pirmenybių atkrintamosios iškart užbrėžė riebų brūkšnį, atskyrusį nuobodybę, migdžiusią sirgalius grupių etape, ir tikrąjį futbolą, prasidėjusį aštuntfinalyje. Tiesa, portugalų ir kroatų nesėkmės dar pateisinamos, o prancūzų fiasko sunkiai suvokiamas. Portugalams, siekiant atsilaikyti prieš fantastišką Belgijos rinktinės talentą, nepakako nei rezultatyviausio turnyro dalyvio Cristiano Ronaldo indėlio, nei šiaip jau itin kvalifikuotų kitų atakos grandies žaidėjų. Kroatams, dramatiškai kovojusiems su naująja Ispanijos futbolo generacija, galima tik padėkoti už aštuntfinalyje jų sukurtą spektaklį. Kiek sudėtingiau paaiškinti Vokietijos pralaimėjimą Anglijai, pirmąjį svarbiausiuose turnyruose nuo pat 1966-ųjų. Ir čia, matyt, labiau ne fenomenalių anglų gebėjimų, o "Die Mannschaft" stratego Joachimo Loewo pavėluoto sprendimo trauktis iš posto padarinys. Apie prancūzus – atskira šneka. Pižoniškas elgesys įgijus dviejų įvarčių pranašumą turėjo sulaukti karmos atoveiksmio, bet kad tokio – nesitikėjo nė patys šveicarai. Kaip ir ukrainiečiai, nors ir gerokai nukraujavę, bet palaužę Švedijos vikingus.
Šiandien Miunchene ir Sankt Peterburge prasidės aštuonių stipriausių rinktinių mūšiai. Šveicarijos ir Ispanijos komandų šansai vertinami radikaliai priešingai, bet akivaizdu, kad dabartinė "La Furia Roja" nėra tokia jau neįveikiama, kaip ją piešia lažybininkai. Užtat Belgijos ir Italijos kare favorito nėra. Italų pusėje – patirtis ir puikiai organizuota gynyba, bet belgų, jei po traumų spės atsigauti jų pagrindiniai vedliai – Kevinas De Bruyne ir Edenas Hazardas, atakų viesulas nublokš bet kokias užtvaras.
Naujausi komentarai