- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karksėjau, karksėjau ir prikarksėjau. Užteko paaimanuoti, kad Europos futbolo čempionate visos baigtys itin nuspėjamos, ir netikėtumai pasipylė lyg iš gausybės rago. Iš pradžių atsisveikino Europos čempionai portugalai, paskui – pasaulio vicečempionai kroatai, o galiausiai – ir pati stipriausia planetos futbolo rinktinė Prancūzija.
Žemyno pirmenybių atkrintamosios iškart užbrėžė riebų brūkšnį, atskyrusį nuobodybę, migdžiusią sirgalius grupių etape, ir tikrąjį futbolą, prasidėjusį aštuntfinalyje. Tiesa, portugalų ir kroatų nesėkmės dar pateisinamos, o prancūzų fiasko sunkiai suvokiamas. Portugalams, siekiant atsilaikyti prieš fantastišką Belgijos rinktinės talentą, nepakako nei rezultatyviausio turnyro dalyvio Cristiano Ronaldo indėlio, nei šiaip jau itin kvalifikuotų kitų atakos grandies žaidėjų. Kroatams, dramatiškai kovojusiems su naująja Ispanijos futbolo generacija, galima tik padėkoti už aštuntfinalyje jų sukurtą spektaklį. Kiek sudėtingiau paaiškinti Vokietijos pralaimėjimą Anglijai, pirmąjį svarbiausiuose turnyruose nuo pat 1966-ųjų. Ir čia, matyt, labiau ne fenomenalių anglų gebėjimų, o "Die Mannschaft" stratego Joachimo Loewo pavėluoto sprendimo trauktis iš posto padarinys. Apie prancūzus – atskira šneka. Pižoniškas elgesys įgijus dviejų įvarčių pranašumą turėjo sulaukti karmos atoveiksmio, bet kad tokio – nesitikėjo nė patys šveicarai. Kaip ir ukrainiečiai, nors ir gerokai nukraujavę, bet palaužę Švedijos vikingus.
Šiandien Miunchene ir Sankt Peterburge prasidės aštuonių stipriausių rinktinių mūšiai. Šveicarijos ir Ispanijos komandų šansai vertinami radikaliai priešingai, bet akivaizdu, kad dabartinė "La Furia Roja" nėra tokia jau neįveikiama, kaip ją piešia lažybininkai. Užtat Belgijos ir Italijos kare favorito nėra. Italų pusėje – patirtis ir puikiai organizuota gynyba, bet belgų, jei po traumų spės atsigauti jų pagrindiniai vedliai – Kevinas De Bruyne ir Edenas Hazardas, atakų viesulas nublokš bet kokias užtvaras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...