Ar miškai dar valstybės turtas?

Šalies viduje vykstant radikaliems pokyčiams įvairiose srityse dažnam sunku susigaudyti, kurie valdančiųjų sprendimai gali lemti ne tik mūsų gyvenimo kokybę, bet ir saugumą bei išlikimą. Žiniasklaidai užpildžius eterį kasdienėmis žiniomis apie pandemiją, skiepų politiką ir Ukrainoje vykstantį karą net nepajuntame, kai paslapčia įgyvendinami tokie projektai, kaip valstybės ir savivaldybės įmonių, lietuvių kalbos naikinimas, kiti esminiai  pokyčiai, kurie naikina valstybę, o ne padeda ją stiprinti.

Kam pasitelkta visuomenė?

Aplinkos ministerijoje dar prieš metus  pradėta vykdyti  nacionalinio miškų susitarimo politika. Ją įgyvendinant iš nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų asmenų bei specialistų buvo sudarytos devynios grupės, turinčios numatyti gaires, kaip bus prižiūrimi miškai. Iš pradžių visuomenininkai tikėjęsi pasiekti miškams reikalingų pokyčių kaip plynų kirtimų mažinimas, sengirių išsaugojimas ir tausojamasis ūkinės veiklos reguliavimas saugomų teritorijų miškuose.

Tačiau daugelyje šių grupių atsiradus atstovams iš medienos perdirbimo įmonių, privačių miškų asociacijos ir kitų medienos kirtimų normos didinimu suinteresuotų asmenų, visuomeninių organizacijų atstovai liko nusivylę.  Jie suprato, kad tokie susitarimai yra tik laiko švaistymas ir realių pokyčių miškų politikoje neatneš. Kai kurie jų gana greitai iš Aplinkos ministerijos organizuoto Nacionalinio miškų susitarimo pasišalino ir keletas grupių iširo.

Nors nacionaliniame susitarime lyg ir yra siekiama, kad miškai būtų orientuojami į socialinę, rekreacinę ir kultūrinę veiklą, tačiau kartu numatoma neriboti medienos tiekimo į rinką, „tobulinti“ miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką ir atlikti studiją dėl galimybės miškuose leisti rekreacinių namų statybą. Dviejų grupių nacionalinio susitarimo tezės atrodo gana deklaratyviai ir dar neaišku, kaip jos nusės teisės aktuose. Abejonių nekelia tik norai didinti kirtimo normas ir plėsti statybas.

Kas gali nuneigti, kad  tokie svarstymai yra tik valdančiųjų leidimas visuomenei išsikalbėti ir grįžti prie savo darbų, o tolimesnė miškų reformos politika bus formuojama ne viešojo intereso ir  visuomenės naudai?

Miškų urėdija verčiama akcine bendrove

Visuomenė turėtų iš tikro sunerimti Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyto siekio  nuo 2024 m. gruodžio 1 d. panaikinti valstybės įmonių teisinį reguliavimą. Konkrečių įstatymų projektų kol kas nepateikta, bet patirtis verčia abejoti, ar visuomeninėms organizacijoms pasisakius nacionaliniame susitarime atsiras dėmesio ir jėgų į tai atsižvelgti.

Kodėl į šį įmonių sąrašą patenka ir Valstybinių miškų urėdija ir kodėl reikia naikinti valstybės ir savivaldybių įmones, paverčiant jas akcinėmis bendrovėmis, nelabai žino ir Aplinkos ministerijos specialistai. Jie sako, kad ES direktyvos neverčia to daryti, tai tik rekomendacinis EBPO  nurodymas. Tačiau valdančioji dauguma, galimai pasinaudodama Lietuvą užgriuvusiomis problemomis, skuba įgyvendinti savo planus ir vyriausybė turi iki 2024 m. pradžios naujai parengti miškų įstatymą ir kitus teisės aktus.

Ši agresyvus ir nesibaigiantis maratonas, galimai vykdomas norint pasisavinti valstybės turtą (miškus), prasidėjo dar praeitoje Seimo kadencijoje, kai buvęs premjeras Saulius Skvernelis pradėjo miškų reformą. Nuo valstybės atkūrimo pradžios lygia greta vyksta visuomeninių organizacijų priešprieša su suinteresuotų asmenų noru didinti medienos kirtimo normas, statyti namus miškų teritorijose arba keisti miško paskirties žemę.

Jeigu atsiverstume Miškų įstatymo 11 straipsnį, kuriame nurodoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, pamatytume, kad tame pačiame straipsnyje kaskart vis daugėja išimčių, kurioms esant numatoma jį keisti.

Nuolatinis įstatymo kaitaliojimas įtraukiant vis daugiau galimybių kirsti, naikinti, užstatyti miškų plotus nekelia pasitikėjimo valdančiųjų viešu aiškinimu apie miškų plotų didinimu ir jų apsauga. Greičiau priešingai, reiškiasi noras sunaikinti tai, kas sunkiu darbu buvo sukurta per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Todėl nekeista, kad Labanoro regioniniame parke, Aukštaitijos, Dzūkijos miškuose daugėja plynai iškirstų kvadratų ir, nors vyriausybė sako, kad orientuojasi į miškingumo didinimą, gyventojai mato priešingus rezultatus.

Galimai nuo miškų reformos pradėtas urėdijų naikinimo procesas vis dar rieda žemyn, naikindamas valdymo formas, supratimą, kad miškai yra pagrindinis valstybės, visų mūsų turtas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na

na portretas
dabar konservu valdzia tik paprastus zmonelius baudzia tukstanciais uz tris pagautaslidekas,o kai miskai kertami jiems nesvarbu,maciau youtube kaip kerta labanoro giria ir viska veza i latvija.dabatr pandemijos ir karo metu jie tuo ir naudojasi.o dar skaiciau kad ikejai net 40 procentu lietuvos misku pardave,nes tipo nebegauna nei is rusijos nei is baltarusijos.turi but uzdrausta taip kirsti misku ir isvis apvalia mediena isvest is lietuvos.o dabar konservatnykai kviecia zmones atsodineti miskus,tai tegu tie kurie ispjiove tegu ir atsodineja.

Ot

Ot portretas
Reikia uždrausti eksportuoti apvalią medieną, jei nenorim dykumos Lietuvoj. IKEA "nubaudė" Rusiją ir Baltarusiją, nors nuo tokių "sankcijų" jiems tik geriau, daugiau miškų liks. O "nubaudę" anuos ir likę be jų medienos švedai taip į Pabaltijį įsisuks, kad ne tik miškus, bet ir parkus su sodais išveš. Savoms reikmėms miško užtektų, protingai naudojant ir tinkamai atsodinant, bet medienos eksportas - nusikaltimas! Tegu visokios ikėjos perka ir išsigabena lietuviškus medžio gaminius, jei joms taip reikia, o jei ne, tai tegu Švedijoj pramoninius miškus pasisodina ir kerta kiek telpa, kai užaugs.

Anonimas

Anonimas portretas
Taip palengva visa Lietuva taps UAB privatizuos ir mus visus.Tai naikinimas kas yra Lietuvoje ir mes vėl tapsime kažkieno valdomi.Štai kokie siekiai šios valdžios.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Plona oda – silpnumo ženklas
    Plona oda – silpnumo ženklas

    „Visiškai beatodairiškas“ – taip „The New York Times“ žurnalistas Tomas Friedmanas apibūdino Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Kai Jungtinės Valstijos užsiėmusios Ukraina, kam provokuoti žemyninės Kinijos vado...

    1
  • Ministrai užsitarnavo poilsį?
    Ministrai užsitarnavo poilsį?

    Darbo kodekse įrašyta aiškiai – kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Eiliniams žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartį, turi būti...

    1
  • Elektros kainos užkalbėtojai
    Elektros kainos užkalbėtojai

    Stebuklas! „Perlas energija“ atsisakė primokėti su ja, nepriklausoma energijos tiekėja, sutartis dėl fiksuotos kainos pasirašiusiems tiekėjams už elektrą. Stebuklas! Visiškas. Ne taip seniai susikūrusi atsisako dirbti nuostoli...

  • Miesto centrui nereikia Gretos daržinių
    Miesto centrui nereikia Gretos daržinių

    Jei jau ką nors didžiajame mūsų kaime velėja, tai visi susigrūdę į krūvą. ...

    29
  • Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti
    Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

    Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas iš Australijos Drew Pavlou (Driu Pavlu) tai sugebėjo. Kinijos žiniasklaida koneveikia jį kaip rasistą „riaušini...

    1
  • Kas leido?
    Kas leido?

    Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu vis tenka padirbėti namuose. Rašau – spragsiu kompiuterio klavišais. Langas praviras – vasara. Kitoje gatvės pusėje – vaikų darželis. ...

    9
  • Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
    Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali būti ir b...

    1
  • Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio
    Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio

    Ar per švelnu sakyti, kad šių metų vasara savotiška? Pandemijos šešėlis tarsi nukeliavo į praeitį ir net vienas kitą keičiančius karščius ir liūtis, derlių nokinančius laukus ir sodus, atostogų planus užg...

    3
  • Tvarkaraščio anomalijos
    Tvarkaraščio anomalijos

    Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo repeticijas pakeliui į Europos čempionatą. Vakarykštė akistata Klaipėdoje su estais atidarė Kazio Maksvyčio auklėtinių varžybinę sąskaitą, kuri šiemet bus itin turtinga. ...

  • Willas Smithas atsiprašo
    Willas Smithas atsiprašo

    Mandagumas ir pagarba vyresniesiems (tiek vyresniems šeimos nariams, tiek aukštesnių luomų žmonėms, tiek valdžios atstovams) – dvi pamatinės su Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) siejamų doktrinų vertybės. ...

    2
Daugiau straipsnių