Ar miškai dar valstybės turtas?

Šalies viduje vykstant radikaliems pokyčiams įvairiose srityse dažnam sunku susigaudyti, kurie valdančiųjų sprendimai gali lemti ne tik mūsų gyvenimo kokybę, bet ir saugumą bei išlikimą. Žiniasklaidai užpildžius eterį kasdienėmis žiniomis apie pandemiją, skiepų politiką ir Ukrainoje vykstantį karą net nepajuntame, kai paslapčia įgyvendinami tokie projektai, kaip valstybės ir savivaldybės įmonių, lietuvių kalbos naikinimas, kiti esminiai  pokyčiai, kurie naikina valstybę, o ne padeda ją stiprinti.

Kam pasitelkta visuomenė?

Aplinkos ministerijoje dar prieš metus  pradėta vykdyti  nacionalinio miškų susitarimo politika. Ją įgyvendinant iš nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų asmenų bei specialistų buvo sudarytos devynios grupės, turinčios numatyti gaires, kaip bus prižiūrimi miškai. Iš pradžių visuomenininkai tikėjęsi pasiekti miškams reikalingų pokyčių kaip plynų kirtimų mažinimas, sengirių išsaugojimas ir tausojamasis ūkinės veiklos reguliavimas saugomų teritorijų miškuose.

Tačiau daugelyje šių grupių atsiradus atstovams iš medienos perdirbimo įmonių, privačių miškų asociacijos ir kitų medienos kirtimų normos didinimu suinteresuotų asmenų, visuomeninių organizacijų atstovai liko nusivylę.  Jie suprato, kad tokie susitarimai yra tik laiko švaistymas ir realių pokyčių miškų politikoje neatneš. Kai kurie jų gana greitai iš Aplinkos ministerijos organizuoto Nacionalinio miškų susitarimo pasišalino ir keletas grupių iširo.

Nors nacionaliniame susitarime lyg ir yra siekiama, kad miškai būtų orientuojami į socialinę, rekreacinę ir kultūrinę veiklą, tačiau kartu numatoma neriboti medienos tiekimo į rinką, „tobulinti“ miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką ir atlikti studiją dėl galimybės miškuose leisti rekreacinių namų statybą. Dviejų grupių nacionalinio susitarimo tezės atrodo gana deklaratyviai ir dar neaišku, kaip jos nusės teisės aktuose. Abejonių nekelia tik norai didinti kirtimo normas ir plėsti statybas.

Kas gali nuneigti, kad  tokie svarstymai yra tik valdančiųjų leidimas visuomenei išsikalbėti ir grįžti prie savo darbų, o tolimesnė miškų reformos politika bus formuojama ne viešojo intereso ir  visuomenės naudai?

Miškų urėdija verčiama akcine bendrove

Visuomenė turėtų iš tikro sunerimti Seimo pavasario sesijos darbų programoje numatyto siekio  nuo 2024 m. gruodžio 1 d. panaikinti valstybės įmonių teisinį reguliavimą. Konkrečių įstatymų projektų kol kas nepateikta, bet patirtis verčia abejoti, ar visuomeninėms organizacijoms pasisakius nacionaliniame susitarime atsiras dėmesio ir jėgų į tai atsižvelgti.

Kodėl į šį įmonių sąrašą patenka ir Valstybinių miškų urėdija ir kodėl reikia naikinti valstybės ir savivaldybių įmones, paverčiant jas akcinėmis bendrovėmis, nelabai žino ir Aplinkos ministerijos specialistai. Jie sako, kad ES direktyvos neverčia to daryti, tai tik rekomendacinis EBPO  nurodymas. Tačiau valdančioji dauguma, galimai pasinaudodama Lietuvą užgriuvusiomis problemomis, skuba įgyvendinti savo planus ir vyriausybė turi iki 2024 m. pradžios naujai parengti miškų įstatymą ir kitus teisės aktus.

Ši agresyvus ir nesibaigiantis maratonas, galimai vykdomas norint pasisavinti valstybės turtą (miškus), prasidėjo dar praeitoje Seimo kadencijoje, kai buvęs premjeras Saulius Skvernelis pradėjo miškų reformą. Nuo valstybės atkūrimo pradžios lygia greta vyksta visuomeninių organizacijų priešprieša su suinteresuotų asmenų noru didinti medienos kirtimo normas, statyti namus miškų teritorijose arba keisti miško paskirties žemę.

Jeigu atsiverstume Miškų įstatymo 11 straipsnį, kuriame nurodoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, pamatytume, kad tame pačiame straipsnyje kaskart vis daugėja išimčių, kurioms esant numatoma jį keisti.

Nuolatinis įstatymo kaitaliojimas įtraukiant vis daugiau galimybių kirsti, naikinti, užstatyti miškų plotus nekelia pasitikėjimo valdančiųjų viešu aiškinimu apie miškų plotų didinimu ir jų apsauga. Greičiau priešingai, reiškiasi noras sunaikinti tai, kas sunkiu darbu buvo sukurta per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Todėl nekeista, kad Labanoro regioniniame parke, Aukštaitijos, Dzūkijos miškuose daugėja plynai iškirstų kvadratų ir, nors vyriausybė sako, kad orientuojasi į miškingumo didinimą, gyventojai mato priešingus rezultatus.

Galimai nuo miškų reformos pradėtas urėdijų naikinimo procesas vis dar rieda žemyn, naikindamas valdymo formas, supratimą, kad miškai yra pagrindinis valstybės, visų mūsų turtas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na

na portretas
dabar konservu valdzia tik paprastus zmonelius baudzia tukstanciais uz tris pagautaslidekas,o kai miskai kertami jiems nesvarbu,maciau youtube kaip kerta labanoro giria ir viska veza i latvija.dabatr pandemijos ir karo metu jie tuo ir naudojasi.o dar skaiciau kad ikejai net 40 procentu lietuvos misku pardave,nes tipo nebegauna nei is rusijos nei is baltarusijos.turi but uzdrausta taip kirsti misku ir isvis apvalia mediena isvest is lietuvos.o dabar konservatnykai kviecia zmones atsodineti miskus,tai tegu tie kurie ispjiove tegu ir atsodineja.

Ot

Ot portretas
Reikia uždrausti eksportuoti apvalią medieną, jei nenorim dykumos Lietuvoj. IKEA "nubaudė" Rusiją ir Baltarusiją, nors nuo tokių "sankcijų" jiems tik geriau, daugiau miškų liks. O "nubaudę" anuos ir likę be jų medienos švedai taip į Pabaltijį įsisuks, kad ne tik miškus, bet ir parkus su sodais išveš. Savoms reikmėms miško užtektų, protingai naudojant ir tinkamai atsodinant, bet medienos eksportas - nusikaltimas! Tegu visokios ikėjos perka ir išsigabena lietuviškus medžio gaminius, jei joms taip reikia, o jei ne, tai tegu Švedijoj pramoninius miškus pasisodina ir kerta kiek telpa, kai užaugs.

Anonimas

Anonimas portretas
Taip palengva visa Lietuva taps UAB privatizuos ir mus visus.Tai naikinimas kas yra Lietuvoje ir mes vėl tapsime kažkieno valdomi.Štai kokie siekiai šios valdžios.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių