Apie žodžio „ne“ svarbą

Yra toks senokas filmas su Jimu Carrey „Yes Man“ („Jis sako taip“, iš anglų k.). Nors komedija populiari ir matė ją turbūt kas antras, vis dėlto trumpai priminsiu siužetą.

Pagrindinis herojus, gan nihilistiškas vyrukas Karlas Alenas, gyvena liūdnai, gal net apgailėtinai. Kol vieną dieną papuolęs į asmeninio tobulėjimo seminarą meta sau iššūkį: nuo šiol kiekvienai pasitaikiusiai avantiūrai sakyti „taip“. Kaip ir reikėtų tikėtis, greitai jo kasdienybė pradeda keistis. Geryn.

Paradoksalu, bet gyvenimas nuo Holivudo filmų gan smarkiai skiriasi. Net panašu, kad realybėje problemos dažnai ir prasideda tada, kai mums nemieliems dalykams niekaip nemokame ištarti „ne“.

Kiekvienas pažįstame tokį žmogų gelbėjimo ratą, kuris padarys viską, ko jo paprašysi. O jei neturime, reikėtų susimąstyti, ar tik patys nesame tas samarietiškasis pažįstamas.

Kai prisimenu, kaip buvo ugdoma didžioji dalis mano kartos, ar matau, kaip auga nemažai dabartinių vaikų, viskas pro truputį darosi aiškiau. Kalbu apie visus tuos „padeklamuok eilėraštį svečiams“, „dalykis nauju žaislu su kiemo draugais“ ar „atsisveikindamas duok tetai bučkį“. Visai nesvarbu, kad eiliuodami priešais menkai pažįstamus suaugusiuosius jaučiamės žiauriai nejaukiai, žaislu iš pradžių norėtume atsidžiaugti patys, o nuo tetos nemaloniai trenkia svogūnais ir apskritai jos šiek tiek prisibijome. Nevykdančius tų prašymų mus gėdina ir įkalbinėja, kol galų gale vis vien nusileidžiame. O tada jau paskatinami ar pagiriami. Ir, matyt, tokiu būdu iš vaikystės į suaugusiojo suvokimą persimeta pasąmoningas įsitikinimas, kad geras esi tik tuo atveju, jei kartu ir patogus aplinkiniams.

Sakydama, kad kartais „ne“ ištarti yra tiesiog gyvybiškai svarbu, jokiu būdu neturiu galvoje rimtų pareigų ar jau duotų pažadų nevykdymo, nes štai ėmė ir pasikeitė nuotaika. Darantiems pastaruosius fokusus turbūt verda atskiras katilas pragare.

Kalbu apie kitus dalykus, tuos, kurių daryti tikrai neprivalome. Su kuriais taikstomės ar sutinkame iš mandagumo ar noro būti visiems ir visada geri, o paskui patys kenčiame. Apie įprotį, psichologų dar kartais priskiriamą vidurinio vaiko sindromui, kai taip smarkiai norime būti pastebėti, jog atiduodame nenormaliai daug savęs. Pavyzdžiui, valandomis nedrįstame mandagiai užsiminti užsisėdėjusiems svečiams, kad jau pavargome ir norime miego. Sutinkame sėdėti darbe iki išnaktų, nors už viršvalandžius niekas nemoka. Puoselėdami asmeninius santykius darome dalykus (tiek fiziškai, tiek dvasiškai), kurie mums nei malonūs, nei priimtini – iš baimės prarasti. Nieko nesakydami klausomės apkalbinėti mėgstančių bičiulių pletkų, nors girdėti juos bjauru. Organizuojame pompastiškas vestuves su visomis tetulėmis ir prieš dešimtmetį paskutinįkart matytais klasiokais, kai mieliau jaukiai pabūtume tik su pačiais artimiausiais. Paskoliname pinigų pažįstamui, iš kurio juos paskui reikia išsimušinėti dalimis mėnesių mėnesiais. Vardyti galima būtų dar ilgai.

Ir turbūt kiekvienas pažįstame tokį žmogų gelbėjimo ratą, kuris padarys viską, ko jo paprašysi. O jei neturime, reikėtų susimąstyti, ar tik patys nesame tas samarietiškasis pažįstamas. Mažai išimčių turinti taisyklė, kad tokie žmonės, nors ir degantys empatija bei įpročiu padėti, retai būna laimingi. Nes norintys pasinaudoti tuo gerumu aplimpa it musės. Ir tuomet tie nuolatiniai „taip“ sakytojai pasijunta kaip Zobovo meškutės ankštame narve, iš visų pusių pro grotas badomos prisiimtų įsipareigojimų lazdomis, atsakomybėms skaudžiai spaudžiant šonus. O žongliruodami troškimu įtikti visiems ir visada, jie nuvilia bei apleidžia svarbiausią žmogų – save pačius.

Nes nors smagu, kai aplinkiniai tau šypsosi, pagiriamai plekšnoja per petį ir vadina šaunuoliu, kuris išgelbės pasaulį, tai neturėtų būti pasiekiama aukojant asmeninę gerovę. Kad ir kaip aplinka gali imti įtikinėti atvirkščiai, nėra nieko savanaudiško ar amoralaus kartais tiesiog atsisakyti daryti tai, ko nenori. Tai absoliučiai pakankama priežastis savęs neprievartauti. Gal ėmus taip elgtis ir kyla rizika iš aplinkos iškratyti vieną kitą mėgėją užsiropšti ant kupros. Užtat imi geriau pažinti save. Ir tuos, kuriems rūpi iš tikrųjų. Nes tam pagaliau atsiranda ir laiko, ir jėgų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kam "dantimis isikabinti straipsnio autoriui I gerklia?" Nepatinka---neskaitykime ...Bet drabstytis asmeniskumais ,zemo lygio ==zema,, Norim pakomentuoti apie straipsni tai apie ji ir rasykime

NE

NE   portretas
Eilinis bandymas suvaidinti protingą. Ir vėl nesekmė. Pasakyk sau NE ir nerašyk daugiau, net jei tėtukas pramušė tau skiltį ir už tai gauni babkes. Tu neprivalai, gražuolę, atlikinėti vaidmens, kuris tau nepasiekiamas. NE ir eik daryti ką nors kito. Nesielk kaip reali blondinė. Tu gali pasakyti NE

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
čia ką,žydriesiems
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Apie demokratiją ir Seimą
    Apie demokratiją ir Seimą

    Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti v...

  • Upeivių rūpesčiai ir sentimentai
    Upeivių rūpesčiai ir sentimentai

    Žiemos sezonas upeiviams nuo seno buvo laukiamų atostogų metas ir kartu pasiruošimo naujam laivybos sezonui laikas. Vyresnieji skaitytojai turbūt dar pamena laikus, kai Nemuno saloje ant kranto tarsi parodoje buvo išrikiuojami baidokai, kelei...

  • Svieto lyginimas
    Svieto lyginimas

    Mokesčių reformos galima tikėtis tik 2023-iaisiais. Tuo metu šios Seimo valdančiosios daugumos kadencija bus persiritusi į antrąją pusę. Sunku patikėti, kad tiek nedaug laiko iki rinkimų belikus jie ryžtųsi rizikuoti savo ateitimi. Juo labia...

  • Sezonas be intrigos?
    Sezonas be intrigos?

    Jei pandemija vėl neiškrės pokštų, kuriuos pateikė prieš LFF Supertaurės varžybas, šįvakar "Kauno Žalgirio" ir Gargždų "Bangos" akistata prasidės Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Prie jo starto l...

    1
  • Žiema, sniegas, kelininkai ir politika
    Žiema, sniegas, kelininkai ir politika

    Prieš metus Klaipėdoje viskas buvo gerai. Nes nebuvo žiemos. Šiemet žiema priminė apie save ir pasipylė pasipiktinimo šūksniai žiniasklaidoje, feisbuke, politikų debatuose: miestas nevalytas, šaligatviai – kaip čiuo...

    5
  • Dangus virš Korėjos
    Dangus virš Korėjos

    Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėji...

    1
  • Ekspertų perteklius
    Ekspertų perteklius

    Artėjant pirmojo karantino metinėms, smarkiai paūmėjo visuotinis tėvynainių pamišimas, kuris pernai dar nebuvo toks ryškus. ...

    4
  • Laisvė ir kalavijas
    Laisvė ir kalavijas

    Viena sąlygų, leidžiančių įsigalėti radikaliems politiniams režimams ar pavieniams radikalams, – žodžio laisvės apribojimai. Negalėdami laisvai pareikšti savo nuomonės, imdami manyti, kad nėra pageidaujami viešosiose diskusijo...

    3
  • Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje
    Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje

    ES valstybėse 2014-aisiais atlikta apklausa parodė, kad net 55 proc. moterų nuo penkiolikos metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per pastaruosius dvylika mėnesių iki apklausos. ...

    5
  • Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
    Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

    Kryptingai siekiama naikinti tradicinę šeimą, o Stambulo konvencija – to įrankis. ...

    12
Daugiau straipsnių