Mano giliu įsitikinimu, žiaurių vaizdų iš karo transliavimas per televiziją yra būtinas. Šie vaizdai mums primena, kad gyvenimas – ne „Teletabių“ šou, kurio kiekviena serija pasibaigia saugiu šuoliu į šulinį ir šūkiu: „Saulutė leisis už kalnų.“
Gyvenimas taip pat nėra kompiuterinis žaidimas. Gyvenimas yra baisi, pavojinga vieta, ir karo iš Ukrainos vaizdai mums tai primena.
Jie primena žmonėms dar kai ką. Tokio atviro, stambaus masto karo, koks vyksta dabar ir kuris gali greitai prasidėti Rytų Azijoje, Europoje nebuvo jau 80 metų (jeigu neskaičiuotume smulkesnių „karelių“ Moldovoje, Balkanuose, Armėnijoje, Azerbaidžane, Čečėnijoje ir Gruzijoje).
Per šį laiką daugelis žmonių tiek Vakaruose, tiek pas mus išlepo. Jie įprato vertinti materialinę gerovę ir komfortą. Turi automobilį, namą, butą, sodybą, išmanųjį telefoną ir vaikus gimdančią „braškytę“, vadinasi, esi kietas.
O jeigu dar turi ryšių savivaldybėje, Seime ar kokioje nors partijoje, tada gali save tituluoti dar ir „įtakingiausiuoju“. Viso to neturi? Esi mėšlas.
O jeigu viso to atsisakai sąmoningai dėl kokių nors religinių ar filosofinių paskatų? Tada mažų mažiausiai esi keistuolis, vertas pajuokos, atstūmimo ir apkalbų.
Karo iš Ukrainos vaizdai mums primena, kad užtektų vieno mygtuko paspaudimo (kažkur už tūkstančių kilometrų), ir viso šito nebeliktų. Vienas mygtuko paspaudimas, Selo klausytojau, ir nebebūtų nieko, kuo tu taip didžiuojiesi – nei automobilio (kurį tau ir tavo „pupuliukei“ padovanojo uošviai), nei buto (kuriam prisiėmei paskolų), nei išmaniųjų (pirktų už greituosius kreditus).
O gal tau patiktų lėtesnis scenarijus, kad dienų dienas nebūtų nei elektros, nei vandens, nei maisto?
Įsivaizduok, kad tavo garbinti rusai į tavo namus šaudo raketomis, o jų asimiliuoti čečėnai ir buriatai gatvėje verčia tavo patelę. Tavo vaikai būtų priverčiami visa tai stebėti ir motinos prievartavimo vaizdai išliktų jų galvelėse iki Paskutiniojo teismo dienos.
Ši trauma juos verstų griebtis stikliuko arba adatos. Ateityje jie gal net taptų homoseksualais ir mojuotų vaivorykštės vėliava su tapinais ir gražuliais priešakyje. Jie negalėtų nieko padaryti, kad apsaugotų net savo mamą, ir jiems labai pasisektų, jeigu jų pačių neišprievartautų koks kadyrovas ar prigožinas. O jeigu juos išvežtų perauklėti į Rusiją ir atiduotų globoti kokiai nors lvovai-belovai?
Ar norėtum šito? Visa tai gali atsitikti ir tau, jeigu Ukraina pralaimės.
Žiaurūs karo vaizdai tiek iš Ukrainos, tiek iš Kalnų Karabacho, tiek iš Afrikos tai mums visą laiką primena. Mūsų susikurtas pasaulis yra be galo trapus ir jį sunaikinti nėra taip sunku, kaip atrodo. Aišku, tu atkirsi, kad Kalnų Karabachas ir Afrika toli, o Ukraina? Taip. Tau „po...ui“ ta Ukraina, tik, žinoma, tau, kadaise su „tęčiu“, žiūrėjusiam „Brat-2“ ir klausiusiam senelio paistalų apie stalinų genialumą, labai gaila, kad rusams šį kartą taip nepasisekė, ar ne?
Norėtum, kad rusai būtų „pastatę į vietą jankius“? Bėda tik ta, kad „amerikonai“ yra protingesni ir atkaklesni ir už tave, ir už tavo giminę, ir už tavo garbinamus rusus, o, be to, jie taip pat gali būti labai žiaurūs ir negailestingi, kai to reikalauja aplinkybės.
Beje, praėjusiais metais daug kas prašė per Naujuosius ir kitas šventes nešaudyti fejerverkų, kad prieglobstį Lietuvoje radę žmonės (ypač vaikai) nepatirtų papildomo streso.
Šis prašymas turėjo labai rimtą pagrindą, mat sprogimų ir šūvių garsai veikia žmogaus psichiką ir nervų sistemą, o iš fronto atvykusį žmogų, išgirdusį fejerverkų sprogimus, gali ištikti labai rimtas psichozės ar isterijos priepuolis.
Šis reiškinys buvo pastebėtas per Pirmąjį pasaulinį karą. Net ir praėjus daugybei metų suaugę vyrai, kadaise praleidę dienų dienas apkasuose, net ir be priežasties staiga sustingdavo ir drebėdami, pastėrę spoksodavo į vieną tašką arba it maži vaikai kartodavo vieną ir tą pačią frazę. Tai vadinama kontūzija.
Spėkite, ar selų ir songokų gerbėjai atsižvelgė į šiuos prašymus? Ne. Daugybė budulių Naujųjų metų naktį susirinko pavaizduoti laisvų ir nepriklausomų bei pašaudyti savo pinigus į orą. Jie stūgavo ir rėkavo iš pasitenkinimo, o dabar jų zuikutės virkauja, kad karo vaizdai pernelyg traumuojantys ir piktinasi šalia trispalvės iškabintomis mėlynomis ir geltonomis vėliavomis.
Pasakysiu jums taip: „Eikite jūs ta kryptimi, kuria buvo pasiųstas rusų karo laivas.“
