Revoliucija išlįs iš kosmetinės?

"Jei vyksti dirbti kurti į Vakarus, jau iš karto žinai, ką ten rasi. Viskas išpromoutinta iki smulkmenų. Kai vyksti į Rytus, tu nežinai, ko laukti. Gali tikėtis nuotykio. Jaudinančio." Tokia buvo kone pirmoji susitikime su publika dalyvavusio choreografo Hygino Delimato, Kauno šokio teatre "Aura" sukūrusio premjerinį spektaklį "Balta balto", mintis.

Man ji patiko. Netrukus pradėjo patikti ir choreografas. Galiausiai pradėjau nekantrauti pamatyti premjerą. Kodėl? Todėl, kad patogumo ir sotumo ieškančių jaunų ir pagyvenusių menininkų sutikau apsčiai. Būtent jų kūryba manęs a priori nebedomina. Vis dar tikiu mokykliniame amžiuje įstrigusia fraze, kad sotus meno nekuria. Žinoma, jei sotumą suprasime plačiau, nei fiziologinio poreikio patenkinimą.

Lenkas choreografas mane suintrigavo. Ne todėl, kad jis simpatiškas, aukštas, atletiško kūno sudėjimo. Dvidešimt metų gyvenu su puslenkiu vyru, tad antrą kartą ant to paties grėblio nebelipčiau. Choreografas – neįtikėtinai jaunas, vos 23 metų. Ir nepaisant pas mus taip sureikšminamos "profesinės patirties", kūrėjo jaunystė ir noras mesti pirštinę, mane prikaustė noru stebėti šį reikalą.

Tie patys dėsniai galioja visur. Verslo pasaulyje investuotojai ieško revoliucinių iniciatyvų. Jos dažniausiai užgimsta jaunose galvose. Tas pats Billas Gatesas verslą sukūrė būdamas vos dvidešimties. Jaunystė turi vieną didelį privalumą – žmogus nesuvokia, ar pakankamai įvertina galimas rizikas ir kliūtis, todėl eina kiaurai sieną.

Spektaklio "Balta balto" atspirties taškas – revoliuciniai judėjimai mene. Šiuolaikinis šokis – išskirtinai atviras daugybei interpretacijų, tad aš kukliai išdėstysiu savąją, vertinimus apie deramą kojų patempimą ir choreografinį piešinį palikdama šokio meno žinovams.

Nepretenduodama į galutines išvadas, tiesiog įsileisiu į savo galvą, kurioje po spektaklio užsiveisė visokių minčių. Jau trys dienos po premjeros, o mintys vis dar dauginasi. Tai jau neblogas ženklas. Dažnai nutinka taip, kad grįžęs iš teatro net pamiršti ką nors matęs, ar dar blogiau, negali pamiršti, kad veltui iššvaistei taip pabrangusį XXI amžiaus laiką.

Spektaklis "Balta balto", žadėjęs "parsisiųsti maišto dvasią iš praeities per šokį", išlindo už meno revoliucijų paraščių ir nunešė į gerokai gilesnius apmąstymus.

Pasipriešinimas nusistovėjusioms tendencijoms, kurį galime stebėti per visą civilizacijos istoriją, šiandien tapo istoriniu reliktu. Ar tebėra įmanoma revoliucija šiandien? Matyt, vargiai.

XXI amžiuje nebeliko romantizmo ir idealizmo dvasios. Suprantama, kas nors sakys: "Apsižvalgykite, kiek daug aplinkui žmonių, kurie nori ką nors pakeisti – savo, kitų, visuomenės gyvenime". Tačiau, sutikite, revoliucija nėra lėtas, nuoseklus, nepertraukiamas, apskaičiuotas, pasvertas, paremtas metodologijomis judėjimas užsibrėžta kryptimi.

Revoliucija turi imti plaktuką ir prikalti 95 tezes ant Vitenbergo katedros durų. Revoliucija – tai pakeisti viską 100 procentų iš karto.

Kas nutiko? Atsiprašau demokratijos šalininkų, bet ar tik ne ji čia bus pakišusi koją. Mus kaip krakmolo kruopeles užpylė liberaliniu vandeniu ir visi sutirpome tame demokratijos kisieliuje.

Esame nuolat mokomi tolerancijos – kitaip mąstančiam, kitaip kuriančiam, geidžiančiam ne priešingos lyties, net ir šaudančiam žurnalistus.

Mes uoliai stengiamės neatsilikti nuo tolerancijos mados. Jei kada nuo nepasitenkinimo ir susuka vidurius, tiesiog iškrauni susikaupusį turinį į nuosavas kelnes. Nes jau suprantame, kad jei prikrausi viešai, būsi nušluostytas įstatymo.

Europos saulėlydžio kontekste, Hamleto dramos tampa nebeįmanomos. Menininkai sprendžia problemas, kaip įtikti publikai ar dalijančioms projektų pinigus institucijoms, samdomi darbuotojai – darbdaviui, žiniasklaida – skaitytojams ir reklamos davėjams. Ir taip toliau.

Įsprausti į pragmatinių poreikių korsetus nebejaučiame, kad mūsų dvasios stuburas tiesiog atrofavosi.

Dauguma mūsų, kas laisvu noru, kas per prievartą, išmokome mylėti taip sutvarkytą realybę, kurioje nėra vietos radikaliems pasikeitimams. O ir kam tos permainos, kurios griauna saugumo jausmo iliuziją. Apie kokią revoliuciją kalbame, ponai?

Atleiskite, suklydau. Revoliucijos vyksta kone kasdien – namų ūkyje, greitpuodžių pasaulyje, mityboje, jūsų kosmetinėje, sekso robotų technologijų pasaulyje. Ir kaip gi aš galėjau pamiršti. Pamaniau, kad gyvename sugverusioje gadynėje. Ieškojau tų, kurie pataisytų ją... Matyt, suklydau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Autorius

Autorius portretas
Spektaklyje yra keletas scenų, kurios tiesiog per ilgos, atsikartojančios, tas tiesa. Bet nereikia pamiršti, kad tai premjera. Paprastai spektakliai „įsivažiuoja“. Aš matau potencijos jam užaugti, tai tikrai. „1863“ - taip pat mano mylimiausias spektaklis, kuriuos mačiau pataraisiais metais. Dėl A. Cholinos. Būtent dėl žanro skirtingumo ir pateikiau šį palyginimą. Žvelkite į palyginimą kontekste. Kalbėjau apie publiką. Tai reiškia, kad galiu lyginti „Aurą“ ir su Merūno koncertu ar su „Domino“ teatru. Juk didžioji dalis publikos renkasi lengvai „virškinamus“ niekalus, kaip sakoma šalia duonos, dar užkanda „žaidimų“. Apie šokį jaučiuosi šį tą suprantanti. Turiu teatrologijos magistro laipsnį, praktikos teatre ir nemažą bagažą kultūrinės patirties... Kritika – ji pasirodys, neabejoju. Tik vakar įvyko premjera Vilniuje, penktadienį – Klaipėdoje. Tiesiog reikia palaukti profesionalų vertinimų. "Profesionalų" - sąlyginai, nes šokio kritikų Lietuvoje neaugina nei viena mokslo institucija..

Nuomonė

Nuomonė portretas
Visgi pasilieku prie savos nuomonės, kad spektaklis vidutinis, ir užzulintas, o „Aura“ savajame repertuare turi daug stipresnių, pvz „1863“ ar „Medėjos“ šokio kūrinių. O lyginti Auros stilistiką su Cholinos teatru, tai reikštų nelabai žinoti apie šokio stilius..., nes tai du skirtingais stiliais dirbantys šokio teatrai ir nelabai lygintini..., negi lygintumėt operetę su opera? Ir tada klausimas kyla - kam tada publikuoti straipsnį, kaip emocijų pliūpsnį, net nelabai žinant apie šokį? Kur toji profesionali meno, šokio kritika pasidėjo? Dar apie revoliucijas, jas (revoliucijas) paminėjau tik dėl to, kad tai jūsų rašyme daug deklaruojama..., o ir „Balta Balto“ spektaklis buvo pristatomas kaip revoliucinis...tik deja, nei revoliucinis, nei meniškai stiprus. Ir neišjudino tas spektaklis manęs, gal labiau nuliūdino, todėl atsirado noras pakomentuoti,nuliūdino, kad profesionalios kritikos, kaip matau nebus, bus liaupsės į vienus vartus, o tai nėra labai naudinga net patiems kūrėjams...

Autorius

Autorius portretas
Matote, kaip ir minėjau, bet kas gali įkvėpti pasisakyti. Tai šaunu. Diskusija yra nuostabus dalykas, kartais atveriantis neįtikėtinų dalykų. Žinoma, jei ji neišvirsta į kovą žūt būt įrodyti savo tiesą. Kalbant apie spektaklį, man jis patiko. Suprantu, kad jis negali konkuruoti kad ir su estetizuotais ir naratyviais A.Cholinos pastatymais. Jie visuomet turės didesnę auditoriją ir tai visiškai suprantama. Šiuolaikinis šokis dažniausiai atsisako naratyvo, pasakojimo, pažodinio iliustravimo. Jį palyginčiau kibirkščiavimu. Ir nežinia kokias emocijas ar mintis jis uždega skirtingų žiūrovų galvose ir mintyse. Tad gal ir nereikėtų ieškoti revoliucijos scenoje, tikrąją to žodžio prasme. Kūrybos tikslas – užvesti žmogaus smegenis ar jausmus. Jau vien tai, kad jūs ir aš, mąstome apie revoliuciją, kaip reiškinį, apie žmogaus pasirinkimus ir apsisprendimus, apie mūsų visuomenę, reiškia, kad „Balta balto“ visgi pasiekė tikslą – išjudino:)
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar leisti sekmadieniais alkoholiu prekiauti ilgiau?
    Ar leisti sekmadieniais alkoholiu prekiauti ilgiau?

    Seime nuskambėjus siūlymui ilginti prekybos alkoholiu laiką sekmadieniais, žmonės sukluso. Panašu, tokiai iniciatyvai pritartų ne visi. Kalbinti klaipėdiečiai šiuo klausimu buvo kategoriški – prekybą alkoholiu reikia riboti....

    23
  • Rinkėjai Prezidentu dar nenusivylė
    Rinkėjai Prezidentu dar nenusivylė

    Jau suėjo daugiau nei mėnuo, kai buvo inauguruotas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmuosius šalies vadovo darbus klaipėdiečiai vertina gana palankiai, į jį deda daug vilčių ir tikisi, kad neteks nusivilti. ...

    8
  • Ar uždrausti rūkyti balkonuose?
    Ar uždrausti rūkyti balkonuose?

    Valdžia jau kurį laiką neapsisprendžia, kaip pasielgti su rūkaliais, norinčiais traukti dūmą daugiabučių balkonuose. Vieni valdininkai siūlo uždrausti rūkyti balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja. Kiti &ndas...

    126
  • Elgetos Klaipėdoje – tarsi verslininkai
    Elgetos Klaipėdoje – tarsi verslininkai

    Mane nustebino per Jūros šventę matytų elgetų įžūlumas. Šiais laikais išmaldos prašytojus galima drąsiai pavadinti verslininkais. ...

    13
  • Laisvų Vėlinių nori ne visi
    Laisvų Vėlinių nori ne visi

    Panašu, kad jau kitų metų lapkritį pradėsime dviem išeiginėmis dienomis. Seimas linksta į tokių dienų sąrašą įtraukti lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo arba Vėlinių dieną. Motyvas įteisinti Vėlines kaip nedarb...

    11
  • Ar pritariate plastiko maišelių draudimui?
    Ar pritariate plastiko maišelių draudimui?

    Įsigaliojo draudimas prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Tačiau už tokius, dažniausiai prekių ženklu pažymėtus maiš...

    15
  • Ar reikėjo uždrausti vaikišką šampaną?
    Ar reikėjo uždrausti vaikišką šampaną?

    Valdžios draudimų sąrašas plečiasi. Nuo lapkričio parduotuvių lentynose turėtų nebelikti vaikiško šampano. Anot valdininkų, šampano butelio dizainas ir pats šio gėrimo pavadinimas vaikams daro neigiamą įtaką ir p...

    29
  • O. Mariničius: nuo rinkėjų niekada nieko neslėpiau
    O. Mariničius: nuo rinkėjų niekada nieko neslėpiau

    Visada yra įdomu ir kartais naudinga perskaityti vietinį dienraštį ir sužinoti ką nors naujo ir ypatingo apie gimtąjį miestą ir net apie save. ...

    4
  • Atostogų žemėlapyje – ir Lietuva, ir užsienis
    Atostogų žemėlapyje – ir Lietuva, ir užsienis

    Prasidėjus vasarai dauguma žmonių jau kuria atostogų planus ir kraunasi lagaminus. Kai kurie klaipėdiečiai poilsiauti skris į šiltus, egzotiškus kraštus, kur mėgausis vaizdu į vandenyną. Kiti atostogų neįsivaizduoja be gimtosio...

    2
  • Ar klaipėdiečiai savo mieste jaučiasi saugūs?
    Ar klaipėdiečiai savo mieste jaučiasi saugūs?

    Praėjusios savaitės pradžioje Klaipėdos centre įvykdyta sukrečianti žmogžudystė, kai ukrainietis smūgiais peiliu, kaip įtariama, nudūrė savo kraštietį, atvėrė naujų nūdienos piktžaizdžių. ...

    9
Daugiau straipsnių