Miesčionio laiškas žmonėms

Vieną lietingą Atvelykio rytą, kai maždaug prieš tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt metų Jėzus iš Nazareto po šiurpių patyčių ir baisios mirties ant kryžiaus savo prisikėlimu jau savaitę džiugino nedidelę gerbėjų minią, pašto dėžutėje netikėtai atsirado anoniminis filosofinių pamąstymų kupinas laiškas.

Jame rašoma: "Mieli žmonės, mano vardas telieka abstrakcija, esu statistinis miesčionis, nors man labiau patinka žodis "buržujus". Esu tipiškas šios rūšies atstovas, kokius matėte filmuose "Amerikos psichopatas" ar "Volstrito vilkas". Man būdingos visos šių filmų personažų ydos, bet manau, kad esu ne tik dvasingas asmuo, bet ir savotiškas kovotojas už geresnę visuomenę.

Tad visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinę žmonijos problemą. Tai nėra oro užterštumas ar galvas kapojantys išsigimėliai, prisidengę islamu. Kalbėsiu apie tuštybę ir bandos jausmą. Žmogus yra ganėtinai originalus gyvis. Jis turi nemenkas galimybes tapti dar labiau išskirtiniu nei kiti žinduoliai, bet dauguma žmonių, deja, įstringa bandoje ir unisonu mekena kartu su visais.

Štai prieš dešimt metų JAV prezidentas George‘as W.Bushas Jaunesnysis paskelbė karą islamo teroristams. Įvedė armiją į Iraką bei Afganistaną ir nuo to laiko sukilo masinė neapykanta šiam politikui. Kas tik jos nedemonstravo? Kas tik nesityčiojo iš George‘o? Tą darė baltaodis repo atlikėjas Eminemas, tą darė visai šauni pankroko grupė "Green Day", tą darė angliškai su siaubingu armėnišku akcentu dainuojantys metalo atlikėjai "System of Down". Ir dėl ko?

Ar tikrai visos žmonijos problemos gali būti išspręstos spinduliuojant neapykantą vienam respublikonų politikui? Kaip minėta, žmonės – tarsi avių banda, šokanti nuo skardžio paskui vedlį. Ir tai nieko nauja, net ir Biblijoje tas pats: Judas išdavė Jėzų, o Petras nei iš šio, nei iš to išsižadėjo savo Mokytojo tą patį vakarą tris kartus.

Pasvarstykime, kas vyktų pasaulyje, jeigu G.W.Busho administracija nebūtų nuleidusi šiek tiek kraujo? Košmaras. Siaubingas košmaras. Tą suprato ir Senojo Testamento Dievas, kuris nors ir mylėjo žmones, bet savo meilę įrodinėjo kažkaip kruvinai. Pavyzdžiai: Sodomos ir Gomoros sunaikinimas, Jericho miesto šturmas. Visur vien tik smurtas, smurtas, smurtas. Dėl ko? Absurdiška logika, bet tik todėl, kad nebūtų dar daugiau smurto, chaoso ir beprotybės.

Tas pats kalbant ir apie demokratiją. Daug kas mano, kad Vietnamo karas buvo didžiulė JAV politikos klaida, bet juk tai – geriausias šios šalies politinis sprendimas po kokakolos išradimo ir V.Disney‘aus animacijos. Ką turėtume, jeigu ne JAV veiksmai Vietname? Pusėje pasaulio dabar virtų analogiška košė, kuri yra Ukrainoje.

Akivaizdu, kad nekęsti G.W.Busho, keikti Vietnamo karą, kovoti už Tibeto laisvę, būti vegetaru bei ateistu, niekinti Harukio Murakamio ir Paulo Coelho kūrybą – visa tai yra savotiškos mados, kurias lyg Onano pasekėjai pasičiumpa pilki, nykūs ir neįdomūs žmonės, bandantys tapti asmenybėmis. Tos pačios "asmenybės" dienų dienas mirksta feisbuke, geria kavą iš kartono puodelių bei nešioja "Ray Ban" akinius, nors tai anaiptol nėra skoninga. Panašios mados vyrauja ir mūsų šalyje.

Valdžios keiksnojimas, mesijo, pasiūlysiančio minimalią tūkstančio eurų algą, laukimas, galų gale emigracija. Ar tikrai čia taip jau blogai? Man, pavyzdžiui, patinka dabartinė santvarka ir man svarbu, kad čia nepasirodytų, joks "Mesijas" su AK-47 ir "gerąja naujiena" GRAD.

Sakote, kad šalyje ekonominė padėtis bloga, jog valdžia bloga, bet ar patys nors ką nors padarėte, kad ta valdžia būtų geresnė? Ką padarėte, kad gautumėte tą savo trokštamą atlygį? Klausite: "O ką aš galiu padaryti? Aš juk paprastas žmogus", o aš jums atsakau: "Nebūkite paprastas žmogus, būkite išskirtinis, unikalus, vienintelis ir nepakartojamas".

Kodėl žydams taip sekasi? Atsakymas aiškus, nes jie pasiskelbė išrinktąja tauta. Jie savo vaikams nuo pat mažumės diegia į galvas, kad kiekvieno jų darbas yra unikalus, svarbus ne tik semitų tautai, bet ir visai žmonijai. Rezultatas – daugybė rašytojų, muzikantų ir kitų svarbių žmonių yra žydų tautybės.

Pabandykite nueiti prie veidrodžio ir kartoti sau: "Aš – išskirtinis, aš – ypatingas". Jūs net nepastebėsite, kaip aplinkui ims kilti ekonominė situacija. Ir liaukitės keiksnoję valdžią, nes jūs ir tik jūs esate savo gerovės kalviai.

Dabar apie šauktinių armiją. Nauja avių mekenimo mada – šauktinių armijos niekinimas. Mieli šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, pasakysiu jums, kad armija yra niekis. Pats blogiausias dalykas jūsų gyvenime dar tik laukia. Kalbu apie vaikus ir šeimą. Nieko blogesnio vyro gyvenime būti negali, tad nelaukite, kol būsite pašaukti. Eikite į armiją savanoriais, nes vėliau prisiminsite tuos devynis mėnesius kaip pačias geriausias dienas savo gyvenime.

Tiek šeimoje, tiek armijoje yra vienas arba keli baisūs personažai, kuris jus ės 24 valandas per parą. Šeimoje tai – žmona arba uošviai, armijoje – dėl muštro pamišęs seržantas. Bet pastarasis bent jau nebus "barakuda" (dar viena mada, kaip ir vegetarizmas).

Seržantas ant jūsų rėks, jus žemins, bet jis bent jau neprašys nupirkti naujų kailinių. Tarnaudami armijoje išmoksite apginti save ir kitus, o jeigu jums labai pasiseks, gal net išsiųs į misiją, kur turėsite unikalią galimybę legaliai šauti į kitą žmogų.

Paklausite, ar aš pats eisiu į savanorius? Atsakymas: ne. Kodėl? Nes armija yra labai tvirta hierarchinė struktūra, o man hierarchinės struktūros patinka tik tada, kai esu jų viršuje. Veidmainiška? Bet juk VVP irgi veidmainis, jis mums grasina branduoline ataka, spekuliuodamas rusakalbių teisių gynyba, kai tuo pat metu Turkmėnistane rusakalbiai faktiškai neturi jokių teisių. Vis dėlto kažkodėl VV šnairuoja tik į mus.

Paklaustumėte: "Kaip aš jausčiausi, jei armija pašauktų mano vaikus?" Atsakau: "Puikiai. Aš net sumokėčiau, kad juos ten pasiimtų". Klausiate: "Jūs taip nekenčiate savo vaikų?" Atsakau: "Aš juos myliu". Čigoniška išmintis byloja: "Skaudina, vadinasi myli".

Aš skaudinčiau savo vaikus kaip Senojo Testamento Viešpats, ir taip įrodyčiau jiems savąją meilę. Noriu savo vaikams tik laimės. Kas yra laimė? Tai – sielos išsilaisvinimas ir, jei tikėsime budizmu, į išsilaisvinimą veda būtent kančia." (Kalba netaisyta – L.D.)