Niekaip negaliu suprasti, kodėl nekyla triukšmas, kuris iki pamatų turėtų sudrebinti visą valstybę. Kalbu apie akiplėšišką nesąmonę, kuri dabar jau vyksta Lietuvoje. Kodėl pirmiausia anksčiau sumažintos algos yra kompensuojamos teisėjams, valdininkams, visokiems valstybės tarnams, kuriems ir taip gera gyventi, nes po atlyginimų sumažinimo jie vis tiek tebegauna tūkstančius?

Kodėl premjeras, Prezidentė, Seimo opozicija ir visi kiti visų pirma nepasirūpina tais žmonėmis, kurie juos išrinko į tas pareigas? Juk mes atidavėme už jus savo balsus, o jūs mus už tai dabar apspjovėte.

Kad ir ką besakytų tas Konstitucinis Teismas, ten vis tiek dirba žmonės, kurie irgi retkarčiais klysta. Mano nuomone, ne Konstitucinio Teismo pareiga yra nagrinėti algų klausimą, atlyginimus juk nustato ne teismas, o pačios žinybos pagal kategorijas ir darbo krūvį.

Jei valstybei buvo sunku, buvo žengtas teisingas žingsnis mažinti išmokas jokios pridėtinės vertės nekuriantiems individams. Juk versle, iš kurio mokesčių gyvena visa valstybė, sau dar drastiškiau mažinosi algas, žmonės ėjo nemokamų atostogų, daugybė buvo atleistų iš darbo, bankrutavo ir nusižudė. Tai ką, dabar ir jiems reikia eiti į teismą ir prisiteisti iš darbdavių tą sumažinimą?

Toks požiūris verčia valstybę tik dar labiau lįsti į skolas. Todėl norėčiau paklausti KT teisėjų: ar konstitucine prasme teisinga valstybę stumti bankroto link? Ar Konstitucijos dvasią atitinka nuostata versti šalį dar daugiau skolintis ir pasiskolintus pinigus pravalgyti, išdalijant juos iš biudžeto mintantiems tipams? Juk daugumos jų etatai sukurti dirbtinai ir "reikalingi" tik žinybiniu požiūriu. Kodėl neatsižvelgta į tai, kad valstybėje nėra kito pajamų šaltinio, tik pražūtinga skolinimosi galimybė?

Nesinori tikėti, jog keistus nutarimus priimantys žmonės nežinojo, kad Lietuva jau skolinga 50 mlrd. litų.

Na, o jeigu kalbėsime apie tokį sprendimą, koks yra, kodėl tada nėra kompensuojamos algos paprastiems žmonėms, pensijos – pensininkams? Kodėl pirmiausia pinigai nukreipiami ministrams, biurokratams ir tarnautojams, kurių valstybėje yra mažuma? Ne jie juk išlaiko šalį.

Juk logiškai galvojant, pirma turi būti atlyginta skriauda, jei tokia jau buvo, tiems, kurie mažiausiai gauna.

Kodėl valstybės vyrai nesirūpina tais, kuriais labiausiai reikia pasirūpinti?

Atsakymo nėra. Tiksliau, atsakymo reikėtų ieškoti sprendimo galią turinčių žmonių, jei juos taip galima vadinti, moralėje. Tie veikėjai dar kartą nusivalė batus į tautą ir mintyse jau skaičiuoja, ką pirks už niekšingai įgytus pinigus. Kitaip jų nepavadinsi. Ėskite, puskite tomis kompensacijomis! Paprasta liaudis išgyveno karus, tremtį, KGB. Išgyvens ir be jūsų mėšlinų pinigų. Kas mums iš jų, jei juos teoriškai turėtume gauti tik po mirties? Prisipirkite to savo prekybos centrų mėšlo ir didžiuokitės vieni kitais.

Bėda tik tai, kad tokie sprendimai ir juos priimantys veikėjai ne tik taip išsituštino ant žmonių, bet ir pakirto pasitikėjimą savo valstybe.

Kokia čia gali būt valstybė, jei jos vardu yra atvirai įteisinama socialinė neteisybė? Atvirai, akiplėšiškai ir šlykščiai.

Turėkite tuos savo prakeiktus pinigus, apsirijėliai, tegul jie jums atneša vien tik nelaimes, skausmą ir ligas. Bent tiek mes, paprasti žmonės, galime jums, ponuliai, palinkėti.