Apgalvoto smūgio būtinybė

Komunistinės Jugoslavijos byrėjimo išvakarėse net 44 proc. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų sudarė bosniai, XV–XVI a. į islamą atsivertę slavai, kurie XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo pripažinti savarankiška etnine grupe. Dar šiose žemėse buvo galima rasti stačiatikių serbų (32 proc.) bei katalikų kroatų (17 proc.).

Visos šios etninės grupės gyveno gana laisvamaniškai, neatskirtos viena nuo kitos, padrikai išsibarsčiusios po Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją, o respublikos sostinė Sarajevas daugelį metų buvo vadinamas vienu pakančiausių Europos miestų, mat būtent čia fiksuotas didžiausias mišrių santuokų skaičius visoje Jugoslavijoje.

1990 m. lapkritį vykę pirmieji Bosnijos ir Hercegovinos daugiapartiniai rinkimai šią etninę košę pavertė politine realybe ir iškėlė pirmuoju prezidentu tapusio intelektualo ir disidento Alijos Izetbegovičiaus (1925–2003) bei JAV akademinėse įstaigose psichiatriją studijavusio Radovano Karadžičiaus (1945) politines figūras. Šie du į valdžią iškilę žmonės reprezentavo ne tik savas etnines grupes, bet ir skirtingas Bosnijos ir Hercegovinos ateities perspektyvas.

A.Izetbegovičiaus žinia buvo aiški – reikia sekti Slovėnijos ir Kroatijos pėdomis, o anot R.Karadžičiaus, privalu pasilikti Jugoslavijoje ir glaustis prie Slobodano Miloševičiaus (1941–2006) valdomos Serbijos. Nesugebėjus rasti kompromiso, R.Karadžičius pasitraukė iš koalicijos ir įkūrė Bosnijos ir Hercegovinos serbų asamblėją, kuri 1992 m. sausio 9 d. paskelbė Bosnijos viduje įkurianti separatistinę Srpskos Respubliką.

Tų pačių metų vasario 29 – kovo 1 d. Bosnijoje vyko nepriklausomybės referendumas. Nors serbai jį boikotavo, susivieniję kroatų ir bosnių politikai sugebėjo pritraukti daugiau nei 60 proc. balsų, kurių didžioji dalis pasakė "taip" išstojimui iš Jugoslavijos.

Kovo 1 d. vietinis Sarajevo bosnis paauglys nusprendė pašaudyti į serbų vestuvininkus, procesijos metu išsikėlusius Serbijos vėliavas. Žuvo jaunikio tėvas, buvo sužeistas stačiatikių dvasininkas. Tiek A.Izetbegovičiaus, tiek R.Karadžičiaus šalininkai apsikeitė kaltinimais dėl provokacijų ir dalyvavimo sąmoksle, prasidėjo ginklavimasis, išdygo barikados, neišvengta ir pogromų.

Dar neprasidėjus karui, Sarajevo žmonės iš visų etninių grupių bandė surengti pacifistinę, už taiką agituojančią eiseną, tačiau jų planus sugriovė serbų nacionalistų snaiperiai. Bosniams pavyko įsitvirtinti Sarajevo centre ir išlaikyti miesto kontrolę, tačiau serbų nacionalistai užėmė strategiškai patogias, centrą supančias aukštumas, iš kurių vėliau, nepavykus užimti miesto tiesioginiu tankų šturmu, pradėjo trejus metus trukusią artilerijos ir snaiperių smaginimosi orgiją.

Dėl tikslios Bosnijos karo pradžios datos nėra sutariama, tačiau visi sutinka, jog karinių veiksmų ir žudynių eskalavimas prasidėjo 1992 m. balandį. Skelbdamas mobilizaciją, A.Izetbegovičius ginti Bosnijos pakvietė ne tik "savus" (musulmonus), bet ir kitus valstybės gyventojus. Į šį jo šauksmą atsiliepė profesionalūs kariškiai, kriminalinės grupuotės ir kai kurie serbai, mat ne visi pritarė S.Miloševičiaus ir R.Karadžičiaus vizijoms.

Antai Jugoslavijos armijoje tarnavęs Jovanas Divjakas (1937) nusprendė pereiti į Sarajevo gynėjų pusę ir netgi tapo Bosnijos armijos generolu.

1992 m. spalį iki tol kartu su bosniais kovoję kroatai nusprendė atsisukti prieš savo sąjungininkus, mat jie taip pat įkūrė savo separatistinę respubliką Bosnijos viduje, ir Kroatijos prezidentas Franjo Tudjmanas (1922–1999) nuo šiol, susitikdamas su S.Miloševičiumi, galėjo aptarti ne tik tarpusavio karą, bet ir Bosnijos ir Hercegovinos ateitį.

Siekdamas sujungti bosnių gyvenviečių perskirtas serbų teritorijas, R.Karadžičius kartu su iš Kroatijos karo verpeto atvykusiu generolu Ratko Mladičiumi (1942) pradėjo vykdyti kruopštų etninio valymo planą. Žudynės ir plėšikavimų bei žaginimų lydimi priverstiniai iškeldinimai sukrėtė Bijeliną, Prijedorą, Zvorniką, Višegradą ir Fočą.

Žymiausia Bosnijos karo tragedija ištiko Srebreniko miestelio gyventojus.

Dar 1993 m. kovą R.Mladičiaus armijos apgultą gyvenvietę aplankė JTO "mėlynųjų šalmų" generolas prancūzas Philippe Morillonas (1935). Įbaugintų musulmonų minia prašė jo neišvykti ir de facto paėmė karininką įkaitu. Net kelias dienas P.Morillonas sėdėjo ir mąstė, kamuojamas įvairiausių dilemų bei ieškodamas išeities. Galų gale jis ryžosi rizikingam žingsniui ir, neturėdamas jokių įgaliojimų, paskelbė, jog Srebrenicą nuo šiol saugos JTO pajėgos.

JTO biurokratiniame žargone atsirado "saugios erdvės" (safe area) terminas. Šį statusą gavo ne tik Srebrenica, bet ir kelios kitos gyvenvietės. 1995 m. liepos 6–11 d. R.Mladičiaus pajėgos, kartu su militarizuota specialiųjų Serbijos tarnybų grupuote, pasivadinusia "Skorpionais", perėmė Screbrenicos kontrolę.

Pagyvenę žmonės, moterys ir vaikai buvo iškeldinti (kai kurios moterys – išprievartautos), o net 8 tūkst. vyrų bei paauglių berniukų dingo be žinios. Kai kuriems pavyko pabėgti per netoliese buvusį mišką, tačiau net 4 tūkst. dingusiųjų vėliau buvo atrasti masinėje kapavietėje.

Nepavykus Bosnijos skerdynių sustabdyti taikos derybomis, iniciatyvos ėmėsi NATO ir JAV. Amerikiečiams vėl pavyko atvesti bosnius ir kroatus į vieną barikadų pusę, o 1995 m. rugpjūčio 30 d. prasidėjo operacija "Apgalvotas smūgis" ("Deliberate Forse"), kurios metu smogta net 338 Bosnijos serbų taikiniams.

Tų pačių metų gruodžio 14 d. Deitone (Ohajus) buvo pasirašyta taikos sutartis, aiškiai padalinanti valstybę į bosnių-kroatų bei serbų valdomas zonas. 1999 m. kovo 24 – birželio 10 d. NATO dar kartą bombardavo serbus dėl S.Miloševičiaus vykdytų represijų Kosovo albanų atžvilgiu ir jo karo su ekstremistine "Kosovo išlaisvinimo armijos" organizacija.

2000 m. spalį S.Miloševičiui atsisakius pripažinti opozicijos pergalę rinkimuose, Belgrade prasidėjo protestai. Išverstas iš valdžios, teisiamas dėl įvairių nusikaltimų jis mirė 2006 m. kovo 11 d. savo kameroje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Istorijos Mokytoja

Istorijos  Mokytoja portretas
Serboslavijos karas parodė , kad Europos valstybės bejėgės smogti ryžtingai . Gerai , kad tam turime NATO . JAV laiku smogė serbų komunistams , hitlerininkams aname kare , kaizerio kariuomenei 1917. Didžiuojamės , kad lietuvių kilmės kariškiai irgi prisidėjo . . Mūsų žemynas be JAV būtų stalinininis-lagerinis .

kauniete

kauniete portretas
Taip L.Dykovas ""pajudino"" labai nesena tragedija[GRAZIOJE SHALYJE ,GRAZIU ZMONIU TRAGEDIJA]],,Teko pazinti serbus puikus,darbstus zmones ,bet!! uzsispyre ,kaip turkmenu asilai . Dazniau zydams[tos religijos bendrijoms]]reiktu pasidometi panasiais etniniais karais [[gal todel zydai ten negyvena]],,gal ivertintu gyvenimas tarp taikiu pilieciu Lietuvoje.Aciu zurnalistui uz gabaliuka liudnos istorijos.

Apgalvoto smūgio būtinybė

Apgalvoto smūgio būtinybė portretas
reikalinga ir tokiems idiotams kaip U-2. Kitaip vargšeliai taip ir liks visam amžiui idiotais.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Miesto centrui nereikia Gretos daržinių
    Miesto centrui nereikia Gretos daržinių

    Jei jau ką nors didžiajame mūsų kaime velėja, tai visi susigrūdę į krūvą. ...

    3
  • Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti
    Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

    Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas iš Australijos Drew Pavlou (Driu Pavlu) tai sugebėjo. Kinijos žiniasklaida koneveikia jį kaip rasistą „riaušini...

    1
  • Kas leido?
    Kas leido?

    Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu vis tenka padirbėti namuose. Rašau – spragsiu kompiuterio klavišais. Langas praviras – vasara. Kitoje gatvės pusėje – vaikų darželis. ...

    9
  • Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių
    Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali būti ir b...

    1
  • Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio
    Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio

    Ar per švelnu sakyti, kad šių metų vasara savotiška? Pandemijos šešėlis tarsi nukeliavo į praeitį ir net vienas kitą keičiančius karščius ir liūtis, derlių nokinančius laukus ir sodus, atostogų planus užg...

    2
  • Tvarkaraščio anomalijos
    Tvarkaraščio anomalijos

    Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo repeticijas pakeliui į Europos čempionatą. Vakarykštė akistata Klaipėdoje su estais atidarė Kazio Maksvyčio auklėtinių varžybinę sąskaitą, kuri šiemet bus itin turtinga. ...

  • Willas Smithas atsiprašo
    Willas Smithas atsiprašo

    Mandagumas ir pagarba vyresniesiems (tiek vyresniems šeimos nariams, tiek aukštesnių luomų žmonėms, tiek valdžios atstovams) – dvi pamatinės su Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) siejamų doktrinų vertybės. ...

    2
  • Kodėl praleidome progą netylėti?
    Kodėl praleidome progą netylėti?

    Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius viešai pasidalijo savo turimomis neoficialiomis žiniomis, kaip išties vyko derybos dėl tranzito į Kaliningradą. Pasirodo, pirminė ES pozicija išties buvo palankesnė Lietuvai, tačiau vėliau Briuse...

    6
  • Poezija tarp eilučių
    Poezija tarp eilučių

    Maskvoje antai atostogavęs Vokietijos ekskancleris G.Schröderis vis dėlto neištvėrė nesusitikęs su draugu (rusiškai skamba geriau) V.Putinu, kuris, pasirodo, visai "atviras deryboms karui Ukrainoje užbaigti". ...

    2
  • Dirbtinis intelektas kare: kur tai panaudojama?
    Dirbtinis intelektas kare: kur tai panaudojama?

    Kiekvienas iš mūsų savo kasdienybėje dažnai susiduriame su įvairiais dirbtinio intelekto (DI) sprendimais – naršydami mobiliuose telefonuose, apsipirkdami elektroninėse parduotuvėse, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Paprastai be &...

Daugiau straipsnių