– Buvote išrinkta TS-LKD Klaipėdos skyrių sueigos pirmininke, birželio pradžioje – partijos sąrašo lydere Klaipėdos savivaldos rinkimuose. Kodėl Klaipėdos konservatoriai pribrendo permainoms?

– Manau, kad daugumos miesto TS-LKD narių apsisprendimui įtakos turėjo kelios susidėjusios priežastys. Viena vertus, kiekviena partija turi turėti konkrečią viziją, kaip į gera keisti valstybės ar savivaldybės gyvenimą, ir siekti galimybės tuos pokyčius įgyvendinti. TS-LKD Klaipėdoje tuo tarpu tikrai per ilgai užsibuvo opozicijoje. Akivaizdu, jog nariai nėra patenkinti dabartiniais skyrių veiklos rezultatais, esama ambicijos ir noro imtis aktyvaus vaidmens kuriant geresnį gyvenimą Klaipėdoje. Tokiame kontekste kelti savo kandidatūrą į sąrašo lyderio poziciją buvau paskatinta ne vieno pokyčių trokštančio partijos kolegos. Toks kvietimas malonus, nes reiškia, kad mano nuoseklus darbas Seime buvo įvertintas.

– Ar šie pokyčiai reiškia partijos kartų kaitą?

– Natūralu, kad ieškant naujų veidų atsigręžta į jaunus, bet atsiskleisti jau spėjusius politikus. Man parodytas pasitikėjimas jokiu būdu nereiškia, kad Klaipėdos konservatorių partijoje nelieka vietos vyresnės kartos politikams, priešingai, neabejoju, kad rasime veiksmingą jaunystės ir patirties derinį, kuris atsispindės rinkimų sąraše. Tačiau kaip Klaipėdos partijos sąrašo lyderė jau dabar dirbu su nauja, entuziastinga, jaunatviško maksimalizmo kupina komanda, kuria pasitikiu ir kurios atsidavimu bei energija turėjau progų įsitikinti. Šie žmonės yra skirtingų sričių profesionalai, o to iki šiol labai trūksta Lietuvos politikoje. Pasitikėjimas manimi reiškė ir pasitikėjimą šiais žmonėmis, kurie, gavę svarbesnį vaidmenį, norės ir turės įrodyti, kad gali daugiau nuveikti.

– Ką apskritai manote galinti pasiūlyti Klaipėdai, ko nesugebėjo padaryti gerokai labiau patyrę politikai?

– Nešame žinią, jog Klaipėdos konservatoriai nebemiega opozicijoje, keičiasi koja kojon su gyvenimu ir sugebės būti žingsniu priekyje tose srityse, kur pažanga egzistuoja ir yra reikalinga. Politika yra lengvai blogą skonį įgaunantis žodis, žmonių dažnai siejamas su kompromisais, užkulisių susitarimais ir neskaidriais sprendimais. Mano nuomone, politikai, turėję sovietmečio politinio darbo patirties, daug prisidėjo prie tokios nuomonės suformavimo. Atsinaujinę Klaipėdos konservatoriai griauna šį įvaizdį. Politika turi būti principinga, vertybinė, profesionali ir skaidri – tik remdamiesi šiais principais galime keisti miesto politiką ir tikėtis žmonių pasitikėjimo.

– Ką Seimo narė pametė Klaipėdoje, kad grįžta iš nacionalinės politikos į savivaldą?

– Esu tikra klaipėdietė, gimusi ir užaugusi Klaipėdoje, čia baigusi politikos mokslų studijas ir pradėjusi politinį kelią. Jaučiuosi Klaipėdos patriote, kiekvieną savaitę būnu Klaipėdoje, seku jos aktualijas, dalyvauju viešajame gyvenime, diskusijose, stengiuosi užčiuopti miesto pulsą. Nors praėjo nemažai metų Seime, vilniete tikrai netapau. O iš nacionalinės politikos grįžtu dėl dviejų dalykų. Dėl tikėjimo, kad galima laimėti savivaldos rinkimus ir priimti realius sprendimus, taigi ir daug nuveikti dirbant dėl miesto, kurio likimas man išskirtinai svarbus. Kita vertus, grįžtu iš pareigos prieš kvietusius kolegas (dabar jau ir balsais palaikiusius partijos kolegas), kurie tikėjo ir tiki, kad šiandien esu tinkamiausias žmogus šiam iššūkiui. Asmeniškai nieko nepamečiau ir nieko neieškau.

– Tačiau Klaipėda Lietuvos kontekste yra klestintis didmiestis. Kodėl turėtų kelti nerimą uostamiesčio likimas?

– Galima ir su Gaza ar Rytų Ukraina lyginti, tada išvis gerai gyvenimas atrodys. Lyginant su kitais Lietuvos miestais, Klaipėda atrodo neblogai, tačiau lyginti reikia su galimybėmis, o ne natūraliai silpnesnėmis savivaldybėmis. Tai amžinas atsakomybės vengiančiųjų triukas – susirasti atskaitos tašką, prie kurio viskas gerai atrodo. Ir penkmečio planai kadaise tam buvo sudarinėjami "atsargiai". Valdantieji šiandien daro lygiai tą patį. Tuo metu Klaipėda pagal daugumą rodiklių šiandien stovi vietoje, nors yra idealioje strateginėje padėtyje. Žmonės patys jaučia, kad miestas miega, senamiestis negyvas, gyventojų skaičius mažėja, o gyvenimo kokybė negerėja. Mažesni, bet aktyvesni pajūrio miestai – Palanga, Ventspilis – drąsiau eksperimentuoja, lyderiauja idėjomis, išnaudoja dėkingas vystymosi nišas, o tai lemia, kad ten skiriamos investicijos, ten važiuoja turistai. Tuo metu Klaipėda ne pirmą dešimtmetį lieka amžinai perspektyviu miestu, turi neužšąlantį uostą, tačiau nepakankamai jį išnaudoja. Efektyvi uosto plėtra, kuriai yra visos sąlygos, turėtų būti pagrindinis ekonominis prioritetas, kurio sėkmė leistų rinkti gausesnį biudžetą, o tuo pat metu ir užtikrinti kokybiškas bei prieinamas viešąsias paslaugas. Šiandien tenkinamasi tuo, kas yra.
Apskritai ponas meras trykšta demonstratyviu atsainumu, valdžioje tiesiog junti akivaizdžias užsisėdėjimo nuotaikas. Profesionaliai muzikuoti – nepakankama kompetencija norint valdyti tokį miestą, kurio visa jėga ir gyvybė kol kas kyla tik iš natūralių pranašumų, o ne gero valdymo. Klaipėdai turi vadovauti žmonės, kurie mokėtų ir rūpintųsi, kaip sukurti terpę miesto žmonių verslumui, kūrybiškumui ir darbštumui realizuoti, pritraukti investicijas, būtų inovatyvūs ir kurtų modernų, gyvą ateities miestą šiandien.