Muziejus išdraskytas, eksponatus dar rasta kur sukišti, o vežimas niekur netelpa, tai pasakykit, žmonės, kur ji dėti. Gal aikštėj pastatyti, turistus sudomintų, gal nestatyti. Visa tai iš pažiūros gražu ir demokratiška, juk atsiklausiama, juk bus reaguojama. Tik yra vienas įdomus momentas. Miestiečių nuomonės kiekvienu siūlomu svarstyti klausimu bus kuo įvairiausios, kartais skirsis kardinaliai. Tad, kad ir kokį sprendimą valdžia priimtų, nors ir patį kvailiausią, bus nuomonių, tą sprendimą remiančių. O ką, sakys po to valdžia, juk mes reaguojame į gyventojų nuomones. Į kurias? Ir kur čia specialistų nuomonės? Tokia neva demokratija – puikiausias kelias daryti bet ką ir bet kaip, visada atsiras "pritariančiųjų".

Vilniuje verda aistros dėl vadinamojo vamzdžio, vieni rėkia griauti, kiti mūru stoja prieš. Vėlgi, kad ir kokį sprendimą valdžia priimtų, bus reaguota į "visuomenės nuomonę", tik gerai, kad ten dar pasitikima specialistais. Kadaise Miesto sode buvo renkami parašai prieš unikalų Roberto Antinio memorialą Romui Kalantai, reikalauta paminklo "stačiam Kalantai". Kas jei ir tada būtų atsižvelgta į šios visuomenės dalies nuomonę? Kažkodėl niekas nereikalavo, kad būtų pašalinta kraupiai kičinė Juozo Ruzgo "Gabija", stovinti už 50 metrų. Matyt, visiems ji tinka.

Noras atsiklausti visuomenės ar tautos nuomonės dažniausiai kvepia demagogija ir manipuliavimu dėl to, kad kolektyvinės nuomonės nėra ir negali būti. Tokia egzistuoja tik totalitarinėse valstybėse, stovint prieš šautuvo tūtą. Visur kitur kiekvieną kilusį klausimą sprendžia tos srities profesionalai, nors gatvės politikai, žinoma, visada rėkaus, rinks parašus ir reikalaus referendumų. Kuo baigiasi populistų organizuoti referendumai, puikiai parodė "Brexit" skandalas. Keli politikos rėksniai, savų tikslų vedami, įkalbėjo britus balsuoti už išstojimą iš ES, po to visi išsibėgiojo, visuomenė liko apgauta ir dabar jau kiti politikai turės sukti galvas, kaip toje ES visgi pasilikti, nes aiškiai pamatyta, kad išstojimo padariniai bus itin skaudūs.

Tad kur visgi dėti tą vežimą? Galima būtų pakinkyti arkliais ir savaitę vežioti po miestą kokį labiausiai prisidirbusį valdininką. Ir miestiečiams smagu, ir turistus sudomintų, o ir pretendentų tokiems vojažams nepritrūktų.