Kas tai – politinis chuliganizmas ar nauja mada, kai vilkas įlenda į avies kailį? Ar tai tiesiog Lietuvos politikos fenomenas? Tokių politinių kuriozų, kai vienos partijos narys vadovauja kitos partijos veiklai (socialdemokratas Arvydas Garbaravičius yra Kauno miesto savivaldybės tarybos liberalcentristų frakcijos seniūno pavaduotojas), gal ir gali būti trečiojo pasaulio šalyse, bet ne valstybėje, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai.

Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė, komentuodama Zigmanto Balčyčio norą kandidatuoti Prezidento rinkimuose, pasakė, kad solidžios partijos atstovai (socialdemokratai) taip elgtis negali. Keista, kad B. Vėsaitei nekliūva, jog tokios solidžios partijos atstovas A. Garbaravičius yra dešinės pakraipos (liberalcentristų) frakcijos Kauno miesto taryboje narys. Lietuvos politinėje padangėje tokios nesąmonės dar nebuvo. Tai pasityčiojimas ne tik iš socialdemokratų ir liberalcentristų rinkėjų, bet ir iš visos Lietuvos politinės kultūros.

Įdomu, kodėl apie politinę vagystę tyli ir patys liberalcentristai: jų partijos narių Kauno miesto taryboje jau nebėra, bet partijos pavadinimą naudoja du socialdemokratai ir vienas nepartinis. Kodėl socialdemokratai neatveda į protą sūnaus paklydėlio A. Garbaravičiaus kaip ir aišku – tai atstovas šeimos, kuri yra viena didžiausių elektros importuotojų iš Rusijos, o tai reiškia, kad vien savo buvimu jis duoda naudą partijai. Gal dėl to ir niekaip nepavyksta sumažinti elektros energijos kainos. Gal dėt tos pačios priežasties yra toleruojamas ir tokio turtingo partiečio politinis chuliganizmas.