Lietuviškos televizijos žiūrovams jis buvo geriausiai pažįstamas kaip žmogus su skrybėle ir akiniais, kurį per pastaruosius trisdešimt metų vis kartais galėdavai išvysti televizijos ekranuose.
Įsijungdavai televizorių ir kokio nors komercinio kanalo diktorius švokšdavo pristatinėdamas Naujiesiems metams arba vaikų globos namams paremti skirtą koncertą: „Rytis Cicinas, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, grupė „Balius“, ir žinodavai, kad niekas šiame gyvenime nepasikeitė.
Kiek metų beprabėgtų, vis tie patys veidai ir sceniniai slapyvardžiai ar pavardės, vis tos pačios dainos.
Tačiau laiko tėkmė nesustabdoma. Vis bandoma sustabdyti laiką išsirenkant į valdžią tokius politikus kaip Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas arba „Alternatyva Vokietijai“. Vis bandoma pasukti jį atgal arba užkonservuoti ir grįžti prie tikrųjų vertybių.
Tačiau kiek pastangų bedėtume, vieną dieną mus pasiekia netikėta bei pribloškianti žinia. Ir tada supranti, kokios teisios būna Salomėją Nėrį ir Justiną Marcinkevičių šlovinančios lietuvių kalbos filologės, sakydamos, jog prarandame savo geriausiuosius.
Tą šiemet paliudijo ir Kazimiros Danutės Prunskienės mirtis. Atrodė, kad kas jau kas, o ši politikė gyvens tūkstantį metų, tačiau ir jai galiausiai teko iškeliauti pas Algirdą Mykolą Brazauską bei Mykolą Burokevičių.
Galima drąsiai teigti, kad šį pasaulį palikus tiek G. Kirkilai-Klarkui, tiek K. D. Prunskienei, tam tikra prasme baigėsi epocha. Buvo prarasti visą kartą įkūniję balsai, kuriuos sunku kuo pakeisti.
O juk „Baliaus“ ir kitų Lietuvos estrados atlikėjų dainos apėmė ne vien muziką. Tai buvo ir socialinio statuso bei visuomeninės padėties skiriamasis ženklas. Iš jo netgi buvo galima spręsti apie žmogaus intelektą ir charakterį.
Atsimenu, kaip kartą skaičiau Andriaus Užkalnio tekstą, kuriame jis pasakojo, kaip kadaise, norėdamas suprasti kai kuriuos Lietuvos visuomenės socialinius sluoksnius, važiuodavo į turgavietę pirkti būtent „Baliaus“ kasečių. Man atrodo, kad A. Užkalnis kažką panašaus yra pasakojęs, nors dabar tiksliai negaliu nurodyti straipsnio.
Pats aš, dovanokite, neatsimenu nė vienos „Baliaus“ dainos. Tik tą vaizdą, kaip vieno giminaičio vestuvėse kaime, joms skambant, visi susėdę prie stalo lingavo į šonus it milžiniškas metronomas.
(be temos)
(be temos)