Lik sveikas, žalias Kaune

Pirmosiomis gegužės dienomis Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad per metus 3,5 milijono europiečių suserga  melanoma. Šio pavojingo odos vėžio susirgimų daugėjimas  tiesiogiai  susijęs  su  pastaraisiais metais  vis  didėjančiu  saulės  aktyvumu. Pagal to  paties tyrimo  duomenis,  90 proc.   europiečių  apie  šią  sąsają žino. Kauno  valdžia akivaizdžiai įeina į 10 proc. tų nežinančiųjų. Nežino jie turbūt ir to, ko moko jau mokyklose – medžiai ir kiti augalai automobilių  išmetamą anglies dvideginį paverčia deguonimi, ir todėl žalieji  plotai vadinami  miestų  plaučiais.

Juokai juokais, tačiau tempai, kuriais  Kauno centro gatvėse iškertami  medžiai  ir  jos  verčiamos  autostradomis, gąsdina. Vien  pastaruoju metu savo  žalio  rūbo neteko Birštono gatvė ir Vytauto prospektas. Už požeminės perėjos į  senamiestį augo išlakių liepų pulkelis, o ,,Maironio‘‘ gimnazijos  bendruomenę  nuo  taršos ir žalingų saulės spindulių pridengė augmenija prie mokyklos  fasado. Deja, visa tai buvo ir pražuvo, o važiuojamoji gatvės dalis po  rekonstrukcijos  prieina  vos  ne  iki  mokyklos  slenksčio. Senamiestyje  greitai  išvis  neliks  jokios  žalumos, nes  kiekvienas skveras, kiekvienas žalias  lopinėlis užstatomas. Naujausias  pavyzdys – dešimtmečiais  kauniečius  obelų  žydėjimu  džiuginęs  skveras  ties  gaisrine.

Platinant Vytauto prospektą, iš pradžių buvo  kertami  dideli  medžiai, paliekant  jaunus, neseniai sodintus, ir buvo vilties, kad medžiai bus atsodinti, tačiau  greitai buvo nušniotas ir jaunuolynas. Dabar galime matyti tiesiog  klasikinį  taip  reklamuojamo Kauno tvarkymosi pavyzdį – medžiai išrauti su šaknimis, jokios  žalumos nė pėdsako neliko. Visur šaligatvio plytelės, Lietuvos firminiu ženklu  tapusios trinkelės. Visur švaru ir gražu, praplatėjusia gatve galės plūsti dar  didesnis mašinų  srautas, o  gyventojai ir dviejų prospekte esančių mokyklų moksleiviai galės sau dusti nuo astmos, alergijos, džiaugtis ta pačia melanoma.

Užtat miesto valdžia galės toliau triūbyti apie savo pasiekimus. Jai nė į galvą  neateis mintis, kad jų miesto vizija yra retrogradiška ir žymiai bloginanti  piliečių  gyvenimo sąlygas.

,,Miesto centre nuo  greitojo eismo reikia pereiti prie lėtojo. Dabar prioritetai  tarnauja prekybininkams ir automobilizacijos srautams‘‘, – labai teisingai  neseniai ,,Literatūroje ir mene‘‘ rašė architektas T.S.Butkus.

Yra  apie  ką  pagalvoti, susėdus  vasaros  dieną  ant  karštų  kaip  keptuvės  suoliukų  be  jokio  pavėsio  rekonstruotoje  Nepriklausomybės  aikštėje.

,,Pavasario žydėjimu, vasaros branda, rudens  vaisiais ir žiemos apmirimu medis  tarsi  atskleidžia  mums gyvybės paslaptį. Todėl žmonės nuo  seniausių laikų vis sugrįždavo prie medžio  įvaizdžio, siekdami išsiaiškinti  esminius  klausimus  savo  pačių  gyvenime. Deja, mūsų  laikais medis  yra  iškalbingas veidrodis, atspindintis žmogaus  elgseną savo aplinkoje, visoje kūrinijoje. Mirštantys  medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra  žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios kūrinijos, nesuvokiančių  šios  dovanos  didybės, o  tik  šaltai  apskaičiuojančių naudą ir pelną. Ir  tik  pamažėle  ryškėja, jog  ten, kur miršta medžiai, finale  žūsta ir žmonės‘‘, – sakė šventasis Jonas Paulius  II.

Nežinau, ar naujasis antrojo pagal dydį Brazilijos miesto San Paulo meras Joao Doria skaitė šiuos pranašiškus žodžius, tačiau, kaip rašoma naujausiame ,,The  Economist‘‘ numeryje, kovo mėnesį jis pradėjo mieste kurti didžiausią pasaulyje ,,žaliąjį  koridorių‘‘ – nuo  sienų krintantys ,,vertikalūs sodai‘‘ tęsis 3,5 km ir sugers tiek anglies dvideginio, kiek jo sugertų 3300 medžių. Meras taip pat paragino privačias firmas sukurti mieste 107 naujus parkus ir pakvietė Arnoldą Schwarzeneggerį atvykti į žaliąsias miesto tvarkymosi iškilmes. San Paule kiekvienam iš 11 milijonų gyventojų tenka 2,6 kv. m žaliųjų plotų. Tai tik dešimtadalis to, kas tenka vienam gyventojui Niujorke ir penktadalis to, ką rekomenduoja  Pasaulio  sveikatos  organizacija.

Yra apie ką pagalvoti, susėdus vasaros dieną ant karštų kaip keptuvės suoliukų be  jokio pavėsio rekonstruotoje Nepriklausomybės aikštėje ir miesto valdžiai, prieš ,,nublizginant Kauną kaip deimantą‘‘ projektui ,,Kaunas – Europos kultūros sostinė‘‘, ir mums, visiems  kauniečiams.