Kauno architektūros festivalyje nemažai dėmesio buvo skiriama miesto bendrojo plano problemoms spręsti. Diskutuota ir pareikšta įvairių, dargi prieštaringų nuomonių. Diskusijos tęsiasi dar ir dabar. Nesu abejinga ir aš gimtajam miestui, todėl bandysiu įsiterpti į šiuos svarstymus.

Vietoj dangoraižių – žaluma

Pirmiausia – gerai, kad nepritarta siūlymui statyti aukštybinius pastatus, gal net dangoraižius Nemuno krantinėje – Žemojoje Fredoje. Tam nepritarė daugelis, aptariant planą, kalbėjusių dalyvių, o galutinę šiuo klausimu neigiamą nuomonę patvirtino vienai dienai į Kauną  atvykusi žvaigždė iš Tokijo, architektas Ryue Nishizawa, kuris teigė, kad reikia nenaikinti žalumos, išsaugoti natūralią gamtą prie upės ir pan.

Mano manymu, tų bokštų statymas žemoje, neerdvioje upės krantinėje – nevykęs užsienio didžiųjų miestų pamėgdžiojimas. Be to, mes turime puikų vertikalų akcentą, tarytum miesto simbolį – Prisikėlimo bažnyčią. Dar norisi papildyti, kad reikia saugoti tai, ką turime vertingo. Žmonės, pirmą kartą apsilankę Lietuvoje, maloniai nustemba: koks žalias mūsų kraštas, kiek daug miškų, ežerų ir upių žaliais krantais ir kloniais. Būtina visa tai tausoti, išsaugoti ne tik maloniai užsieniečių nuostabai, bet sau – savo žmonėms.

Jeigu kam atrodo, kad Kaunas tokiame žaliame fone bus panašus į didelį kaimą (tokių virkavimų būta), tai miestas turėtų pirmiausia be tinkamo užstatymo švytėti švara ir tvarka, ko, deja, pas mus trūksta. Daug aplaidumo ir nevalyvumo pamato ne tik eiliniai žmonės. Taip teigia ir žinoma Kauno gidė, pagaliau architektas-urbanistas Alvydas Steponavičius paskaitoje "Koks Kaunas patiktų jauniesiems?" ("Kauno diena", 2013 m. spalio 12 d.). Paskaitos autorius pateikė ir patarimų, kaip tuos trūkumus taisyti. Kai kuriuos norėčiau aptarti.

Dviračiai – priemiesčiams

Sutinku, kad geresniame mieste eismui organizuoti tunelis nuo Gimnazijos g. ar Karaliaus Mindaugo pr. iki P.Vileišio tilto yra būtinas. Jau gana seniai ta idėja buvo keliama (net projektas pradėtas ruošti), bet nerealizuota.

Palaikau A.Steponavičiaus nuomonę, kad per daug sureikšmintas dviračių eismas naujame bendrajame plane. Šiuo metu dviračiai darbo kelionėms mieste nelabai tinkami, neparuoštos nei gatvės, nei šaligatviai, todėl nesaugu ir dviratininkams, ir pėstiesiems. Dviračių takus architektas siūlo tiesti tik aktyviam poilsiui upių pakrantėse į pakaunės miestelius – Kulautuvą, Kačerginę ir kt.

Dar – apie dviračius mieste, Laisvės al. Mano nuomone, tas eismas yra visiškai nepriimtinas (rizikuoju būti nesuprasta). Šviesaus atminimo architektas Alfredas Paulauskas yra dėjęs labai daug pastangų, kad būtų uždraustas automobilių eismas Laisvės al. Tai buvo didžiulis laimėjimas. Architektas sukūrė puikią alėją pėstiesiems, o ne dviratininkams. Kad kitų sunkiai sukurtoje infrastruktūroje pažymėtum dviračių juostas, nereikia nei daug energijos, nei išminties.

Išeitis – naujas centras

Tikiuosi, kad dar laisva teritorija prie santakos (Brastos g.) nebus užstatyta gyvenamaisiais namais. Tai būtų didžiulė urbanistinė klaida. Neaišku, iš kur ten atsirado teritorijos savininkai. Kiek atsimenu, kol nebuvo Kauno hidroelektrinės, ten, prie Neries ir Nemuno, buvo miestui priklausančios, pavasarinių potvynių užliejamos pievos. Dabar čia turėtų būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas, kokio miestas neturi. Ateityje galėtų būti pastatytas koks nors lengvas pėsčiųjų tiltas pilies link.

Sveikintina, kad pradėtas tvarkyti tarpukario "Pienocentro" kvartalas. Tačiau toliau nereikia plėtoti užstatymo ir kurti naują centrą, ypač Žemųjų Šančių link, – tai netikslinga ir neperspektyvu. Reikia galvoti apie naujo centro kūrimą kitoje vietoje.

Dabartinis Kauno centras yra pakankamai suformuotas ir užstatytas. Jame nereikia jokių naujų urbanistinių struktūrų, belieka tik su architektūrine, bet ir etine nuojauta jį tvarkyti, iš dalies renovuojant.

Siūloma pasinaudoti kitų miestų, būtent Paryžiaus, vykusia plėtimo patirtimi. Kaunas – ne Paryžius, bet pastarojo naujo centro kūrimo principas yra sektinas – naujojoje vietoje, senojo centro prieigose. Apie tai pritardamas kalbėjo ir prof. architektas V.Stauskas. Prancūzai bandė senojo miesto erdvėje įterpti naujos architektūros kūrinį – būtent "Pompidu" centrą. Iš pradžių manyta, kad šis darbas pavyko, bet vėliau suprasta, kad tuo keliu toliau eiti negalima. Dabar Paryžiuje, netoli senojo centro, yra geras naujos šiuolaikinės architektūros centras.
Kauno atveju naujas centras turėtų būti formuojamas į rytus Vilniaus link. Kartu būtų galima atnaujinti primirštą Kauno–Vilniaus dvimiesčio idėją.
Naujajame centre galėtų formuotis naujos erdvės, apsuptos modernios architektūros, gal ir aukštybinių pastatų. Panašios architektūros kaip dabartinis "Bokštas", visokie "Slėniai" galėtų puikuotis naujoje aplinkoje.

Nedovanotinas nihilizmas

Gražu, kad susirūpinta smetoninės architektūros perlų ir perliukų renovacija, jų išsaugojimu. Dabar išleisti leidiniai apie juos, net smetoninės durys nešiojamos, tačiau nuvertinami, suniekinami kai kurie net ir aukštos kokybės sovietmečio darbai.

Nerenovuojant, nepagrįstai pakeistas ir įstiklintas tiek išorėje, tiek viduje vienas pagrindinių Vienybės a. pastatų. Dar skandalingiau tai, kad aukštos kokybės kūrinys "Merkurijus" visiškai nugriautas. Nejaugi miesto pagrindiniai architektai buvo niekuo dėti tam vykstant?! Galima būtų rasti ir daugiau smulkesnių pavyzdžių. Nihilistinė pažiūra į buvusio sovietmečio teigiamus darbus yra smerktina, net nesąžininga.

Istoriškai susiformavusiems urbanistiniams kompleksams sutvarkyti ar renovuoti konkursai nereikalingi, nebent suteikiant progą architektams padirbėti. Įvykę konkursai Laisvės al., Vienybės a., ir Rotušės a. nebuvo realiai naudingi. Konkursai parodė, ne ką yra tikslinga daryti, bet ko nereikia daryti.

Sovietmečiu sukurta Vienybės a. yra labai vykęs sprendimas: priimtinos aikštės ribų proporcijos, gerai subalansuoti pastatų tarpusavio aukščiai, apgalvotas ryšys su greta esančiu Karo muziejumi. Iš esmės ten nieko keisti nereikia. O kiek visko, kas  nereikalinga, buvo prigalvota konkursiniuose projektuose! Dabar reikėtų pakeisti susidėvėjusią aikštės dangą, gal kiek patobulinti apšvietimą ir kai kurias smulkias detalias. Automobilių statymo problema, deja, neišspręsta. Bet tai yra viso miesto problema.

Galutinės išvados

Nepaisant kai kurių neigiamų vertinimų neseniai lyginant Kauną su Talinu, mūsų miestas yra gražus, nuo seno įsikūręs prie dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakos, apsuptas aukštesnių, tarpais žaliuojančių terasų (turiu omenyje Žaliakalnį, Aleksotą, Romainius ir kt.).

Mieste turime istorinį Senamiestį su senąja pilimi, Rotušės a., kitais vertingais istorijos paminklais. Ne kiekvienas miestas turi tokią ilgą su įdomia architektūra pėsčiųjų gatvę – Laisvės al.
Kaune yra nemažai gabių, darbščių architektų. Tik reikia sutelkti jėgas ir pastangas geresniam miesto įvaizdžiui sudaryti. Reikia daugiau pilietiškumo, tikslingesnės koordinacijos teigiamiems rezultatams pasiekti.

Miestas turi patikti ne tik jauniesiems, o architektūra pagal naujausią apibrėžimą – tai ne vien statybų menas, bet menas ir mokslas, formuojantis žmogaus aplinką.
P.S. Klausimėlis: kada pagaliau bus suremontuoti ar renovuoti du kampiniai apšepę, aptrupėjusiais balkonais, žaliuojančiais karnizais namai Vytauto pr. (Nr. 1 ir Nr. 2), priešais Geležinkelio stotį? Juk tai – vartai į miestą!