Grąžinkime pastatams baltą spalvą!

Pastaruoju metu vis garsiau imama kalbėti, kad Kauno tarpukario architektūrai galėtų būti suteiktas Europos paveldo ženklas (EHL), ir tai būtų tarsi pirmas žingsnis siekiant dar didesnio tarptautinės bendruomenės pripažinimo – šio architektūros periodo paskelbimo UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Viena svarbiausių vertybių

Kauno miesto savivaldybės specialistai jau pradėjo tvarkyti dokumentus, susijusius su EHL procedūromis, tačiau tikslui pasiekti būtinas visapusiškas dėmesys šiems pastatams, pradedant fizine jų priežiūra ir baigiant įvairiomis visuomenės integravimo strategijomis, diskusijomis ir kitomis nematerialiomis veiklos formomis.

Kauno modernizmo architektūra, plačiai paplitusi Naujamiestyje ir Žaliakalnyje, yra viena svarbiausių miesto kultūrinių ir istorinių vertybių. Šie pastatai yra gyvi liudininkai, kaip provincijos miestas tapo modernia Europos sostine, kurioje buvo kuriama aukšto lygio architektūra, perėmusi tarptautinio stiliaus bruožus įgavo stiprų ir unikalų regioninį charakterį.

Atstatę pilį nieko nenustebintume

Paraleliai diskutuojama ir galbūt nepagrįstai daugiau dėmesio skiriama Kauno pilies atstatymo trečiojo etapo darbams. Pilis, be abejonės, yra miesto simbolis, tačiau reikia suvokti ir tai, kad pilies vaizdinys miestiečio galvoje yra mentalinis, daugiau asocijuojasi su pačia pilies ir vietovės idėja nei su viduramžių gynybinius įtvirtinimus eksponuojačia struktūra, kaip, pavyzdžiui, Trakų pilis. Sakyčiau, net ir atkūrę pilį mes nei per daug nustebintume, turiu galvoje tarptautinę paveldo bendruomenę, nei sudrebintume turizmo rinką.

O štai tarpukario architektūros aktyvus saugojimas tikrai gali tapti gynybiniais mūrais, saugančiais mūsų architektūros mokslo, paveldosaugos ir miesto rinkodaros mundurą. Be to, tai puiki galimybė turėti tiesiog labai gražų ir unikalų miestą Europos kontekste.

Steigia visuomeninį judėjimą

Manau, daugelis miestiečių pritaria, kad Kauno tarpukario architektūra – tikrai svarbus miesto kultūrinis sluoksnis. Nėra abejonės, kad tuo metu statyti biurai, valdžios administraciniai pastatai, bendrijų namai, universitetų rūmai, kai kurie pramonės pastatai, muziejai ir galų gale gyvenamieji namai praplėtė kokybines miesto ribas. Tiesa, dabar šie pastatai, įskaitant ir Vytauto Didžiojo karo muziejų, yra papilkėję, dažnai apsilaupę ir ne visada miestiečiui bei Kauno svečiui palieka teigiamą įspūdį.

Kita vertus, ar daugelis žino, kad dauguma šių architektūros flagmanų anksčiau buvo visai ne pilki ir slegiančiai pajuodę? Jie nebuvo ir sunkiai įvardijamos blausios spalvos. Dauguma jų buvo visiškai balti! Todėl mes, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro darbuotojai, nusprendėme pradėti visuomeninį "Judėjimą už baltos spalvos grąžinimą Kauno modernizmo architektūrai". Judėjimas su tuo pačiu pavadinimu kol kas veikia "Facebook'o" grupėje, tačiau artimiausiu metu ketiname jį įteisinti ir juridiškai.

Suteikia solidumo ir didybės

Kalbant apie baltos spalvos reikšmę modernizmo architektūrai Kaune, galima daug pasakyti, bet čia paminėsiu tik kelis aspektus. Spalvinis sprendimas (naudojant baltą spalvą – ypač!) keičia ir bendrą pastato kompozicijos suvokimą, šią spalvą modernistai rinkosi ir tuo metu svarbiausiems kokybiniams miesto atributams – šviesai, erdvei ir higienai – pabrėžti. Galų gale modernizuoto istorizmo architektūros siekis Lietuvoje, kaip ir Italijoje, kur mokėsi vienas svarbiausių mūsų tarpukario architektų Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvo suteikti pastatams solidumo ir didybės, kurios dalis nubraukta pastatams palaipsniui pilkėjant.

"Pienocentras", Vytauto Didžiojo karo muziejus, Tautos namai, KTU centriniai rūmai (buv. Žemės bankas), kino teatras "Romuva", Prekybos pramonės ir amatų rūmai – tai tik dalis pastatų, kurių estetinę kompoziciją puošė modernizmui būdinga balta spalva. Pridėjus gyvenamuosius ir kitus labiau foninės architektūros objektus, tokių pastatų skaičius išaugtų iki kelių dešimčių vien Kauno centre, tačiau tam nustatyti reikia atlikti nemažai architektūros istorijos tyrimų.

Veiks Kauno labui

Bėgant laikui pastatai, veikiami taršos, oksidacijos, natūraliai papilkėjo, tapo nykesni, niūresni ir prarado didelę dalį savo architektūrinio patrauklumo. Be abejonės, natūralių miesto gyvenimo sąlygų keliamo nusidėvėjimo visiškai įveikti neįmanoma. Tačiau mūsų judėjimas ketina aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame miesto gyvenime ir, atėjus laikui, tvarkyti čia minėtus ir neminėtus pastatus, sieksime, kad balta spalva, o kartu ir didelė dalis architektūrinės vertės grįžtų į Kauno gatves.

Judėjimas už baltos spalvos grąžinimą Kauno modernizmo architektūrai neapsiriboja siauromis paveldosaugos dogmomis ar istorinės tiesos atkūrimo idėjomis. Todėl mes esame atviri visiems Kauno ir kitų Lietuvos vietovių gyventojams: kviečiame jungtis prie grupės, o vėliau ir prie oficialų statusą turinčios visuomeninės organizacijos.

Manome, kad iniciatyvos "iš apačios" paskatins ir miesto vadovus galvoti apie bendrą ir strategiškai pagrįstą miesto kultūros politiką, jos sklaidą tarptautinėse arenose, miesto įvaizdžio problemų sprendimą. Didelė konkurencija globalioje ir regioninėje politikoje verčia susimąstyti apie disciplinų integraciją, į miesto gyvenimo procesus įtraukiant plačiąją visuomenę ir taip sukuriant darnų socialinį ir kultūrinį kapitalą.