Nieko nepadarysi – ūkininkai yra „susižiedavę“ su gamta ir „susižiedavo“ ne įkaušę, bet žinodami permainingą „mergelės“ būdą.
Tačiau skundžiasi. Žmogiška. Tiesa, su išlygomis. Pvz., ūkininkai dažnai varo ant „mergelės“, bet rečiau ant chebros, apie kurią žino, bet viešai nekalba. O ta chebra tvarkosi įspūdingos apimties reikalus su ūkininkavimu susijusiose srityse ir jiems netrukdo oro sąlygos.
Pavyzdys – Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra, kurioje neseniai vyko kratos.
Kas ta Nacionalinė mokėjimų agentūra ir kokie agentai ten dirba, pagalvotų mažiau patyręs. Gal čia tie, kur atvažiuoja su dideliais mersais ir liepia susimokėti, o jei ne, viskas bus „nacionalizuota“.
Tačiau čia ne tie. Jie labiau primena melioratorius, kurie sausina ūkininkams skirtus ES fondus. Požeminiais vamzdeliais viešieji finansai tekinami iš finansiškai gausiai sudrėkintų sričių į finansiškai sausesnes dirvas – giminaičių palivarkus. Taip užtikrinamas savaip suprantamas finansinės drėgmės balansas.
Ar orų skriaudžiami ūkininkai apie tai nežinojo?
Arba dar kitas pavyzdys. Tas pavyzdys daug metų ūkininkams buvo panosėje, bet, atrodo, užkliūdavo daug rečiau nei saulė, debesys ir vėjas. Kaip paaiškėjo, Žemės ūkio ministerijai priklausanti Augalininkystės tarnyba galimai naudojo reketavimo „metodiką“. Augalus eksportuojantį ūkininką perspėdavo: arba susimokėk, arba tavo gabenami augalai sunyks valstybės pareigūnų saugomuose muitinės sandėliuose.
Ūkininkai to nežinojo? Dar pavyzdukas. Žemės ūkio ministerijai nepriklausanti, bet su jos veikla kuo glaudžiausiai susijusi Maisto ir veterinarijos tarnyba. Apie ten plaukiojančius riebius kyšius sklando legendos (tai ne kartą patvirtino ir teisėsaugos pranešimai). Ar ne minėti pavyzdžiai ir dar tie, apie kuriuos ūkininkai nepraneša, intensyviausiai s(a)usina ūkininkų dirvą?
Naujausi komentarai