N.Mačiulis: kodėl lietuvaičiams nebereikia magistrantūros?

Pasibaigus šių metų priėmimui į aukštąsias mokyklas, aiškėja neraminanti tendencija – mažėja bakalauro studijų absolventų, ketinančių tęsti studijas magistrantūroje, skaičius.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai magistrantūros studijas Lietuvoje pasirinko 29 proc. mažiau žmonių nei 2008 metais.

Kaip parodė neseniai LSAS atlikta apklausa, tik 37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų šiemet planavo toliau tęsti studijas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekano dr. Nerijaus Mačiulio teigimu, situacija Lietuvoje visiškai priešinga bendrai tendencijai Europos Sąjungoje – ES šalyse vidutiniškai apie 70 proc. absolventų tęsia studijas magistrantūroje. „Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva šiuo aspektu taip išsiskiria, yra labai žemas antros pakopos studijų kokybės lygis. Paprastai jų metu studentų įgyjamos žinios ir įgūdžiai nelabai skiriasi nuo bakalauro studijų, dažnai dėsto tie patys dėstytojai ir naudoja tą pačią mokymo medžiagą“, – pastebi dr. N. Mačiulis.

Studijų dekano nuomone, dėl šios priežasties magistro laipsnis šalyje tampa formaliu faktoriumi, vis mažiau suteikiančiu realią pridėtinę vertę – magistrantūros absolventai įgyja diplomą, bet ne išskirtines kompetencijas.

„Neformalios absolventų apklausos rodo, kad magistrantūros programos neretai pasirenkamos atsižvelgiant tik į jų kainą ir į mokymosi sudėtingumą – kuo reikalavimai mažesni, tuo geriau. Absolventai, iš tikrųjų siekiantys toliau gilinti savo žinias pasirinktoje srityje, turi labai nedaug kokybiškų studijų programų pasirinkimų Lietuvoje ir yra priversti dairytis į užsienio universitetus“, – sako dr. N. Mačiulis. Penktadalis norinčių studijuoti magistrantūroje studentų, yra išsakę nuomonę, kad dairosi studijų svečiose šalyse.

Dar viena įžvelgiama priežastis – pačių dėstytojų turimos kompetencijos. „Magistrantūros studentai tikisi nebe vadovėlinių tiesų, o gilesnių įžvalgų, apibendrinančių konkrečios problematikos mokslinius tyrimus ir jos praktinius aspektus. Deja, dažnas dėstytojas yra menkai susipažinęs su praktinėmis aktualijomis. ISM aktyviai naudoja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos įmonių atvejų analizes (angl. case study), kurios leidžia studentams suvokti tarptautinių ir vietinės rinkos specifikas, šalies ekonominę ir politinę situaciją – tai būtina, jei šie žmonės žada dirbti ar kurti verslą Lietuvoje“, - pažymi ISM studijų dekanas.

Pasak profesorės iš Australijos Christine O‘Connor, dėstysiančios ISM magistrantams, vien vadovėlių ir mokslinių straipsnių skaitymas studentams suteikia labai siaurą, nors ir svarbų, realaus pasaulio suvokimą. „Realių verslo ir ekonominių problemų analizė auditorijoje leidžia studentui pajusti praktines situacijas, pačiam įsitraukti į sprendimų priėmimą ir suvokti jų pasekmes. Toks mokymo metodas daugelyje pasaulio universitetų jau taikomas beveik šimtmetį, matome, kad ir Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi“, - teigia Ch. O‘Connor.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys:

Bendras priimtų į magistrantūros studijas studentų skaičius Lietuvoje 2009 m.: 9 tūkst. 774;

Bendras priimtų į magistrantūros studijas studentų skaičius Lietuvoje 2008 m.: 13 tūkst. 826.