Prisiminkime svarbiausius pastarųjų kelerių metų įvykius, susijusius su Ignalinos atomine elektrine (IAE).

2009 m. paskutinę dieną ES reikalavimu sustabdytas antrasis iš dviejų veikiančių elektrinės reaktorių. Jau kelerius metus vyksta ir dar kelis dešimtmečius tęsis IAE uždarymo darbai, kuriuos įsipareigojusi finansuoti ES.

2010-ųjų pavasarį iš pareigų staiga atleistas elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas, kuris elektrinėje dirbo nuo pat jos paleidimo dienos. IAE vadovu paskirtas karjeros diplomatas Osvaldas Čiukšys.

Jo darbo pradžia palydėta kelių skaičių. Pirmiausia, naujoji IAE vadovybė, įskaitant, žinoma, ir patį O.Čiukšį, išsirūpino sau gigantiškus atlyginimus, kurie per krizę visiems veržiantis diržus atrodė tiesiog nepadorūs.

Šalies valdžia gana painiai ir neįtikinamai aiškino, kodėl nustatytos tokios algos.

Be to, naujasis generalinis direktorius pagarsėjo didžiulį rezonansą sukėlusiu pareiškimu apie tai, kad neva ankstesnė valdžia „nežinia kur iššvaistė milijardą eurų ES paramos“. Praėjus pusantrų metų nuo šių pareiškimų atrodo, kad jie tebuvo tik tuščias politikavimas, nes niekas taip ir nesugebėjo įrodyti, jog iš tiesų būta tokio didžiulio lėšų išgrobstymo.

Šių metų balandį O.Čiukšys gana netikėtai buvo perkeltas į žemesnes specialiai jam sukurtas IAE korporatyvinių reikalų direktoriaus pareigas. Elektrinės generaliniu direktoriumi paskirtas energetikos ministro Arvydo Sekmoko pasirinktas Žilvinas Jurkšus.

Vyriausybė ir Energetikos ministerija, paskyrusi šiuos asmenis, ir vėl nesugebėjo dorai paaiškinti, kas vyksta. Užuot pasakiusi akis badančią tiesą, kad O.Čiukšiu nusivilta dėl jo negebėjimo spręsti esminius su IAE uždarymu susijusius klausimus, kažkodėl pasirinktas diplomatinio išsisukinėjimo kelias. Aiškinta, neva elektrinei reikalinga vadovybės rotacija, kuri esą leis efektyviau valdyti procesus šiame strategiškai svarbiame objekte.

Efektyviau nepavyko. Rugsėjo pradžioje driokstelėjo energetikos sistemoje seniai brendęs sprogimas. Iš energetikos viceministro pareigų atsistatydino senas O.Čiukšio bičiulis, jo proteguotojas, taip pat karjeros diplomatas Romas Švedas, kuris savo rankose laikė visų be išimties strateginių energetikos projektų vadžias.

Pats R.Švedas nepaviešino savo atsistatydinimo priežasčių. Tačiau visa burna prabilo O.Čiukšys – aiškino, kad energetikos viceministras išėjo neva dėl A.Sekmoko diktato ir „paranojiško valdymo būdo“.

IAE korporatyvinių reikalų direktorius pripažino, kad taip pat yra stumiamas iš savo posto, tačiau neketinąs išeiti. Situaciją uždarytoje elektrinėje O.Čiukšys pavadino chaotiška.

Šalies politinė ir IAE vadovybė O.Čiukšį kurį laiką kaltino politikavimu ir destruktyviu veikimu, taip pat tuo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi tyrimą dėl kai kurių jo vadovavimo epizodų. Tačiau kurį laiką neišdrįsta jo atleisti. Tai padaryta tik vakar, formaliai apkaltinus „šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais“.

Visų dėmesį pritraukiančios istorijos, susijusios su IAE, tuo nesibaigia. O.Čiukšys jau pagrasino per teismus protestuoti dėl atleidimo ir neišmokėtos išeitinės kompensacijos. Nepatvirtintomis žiniomis, O.Čiukšys gali pasukti ir politiko keliu – neva jį tapti kandidatu būsimuosiuose Seimo rinkimuose kviečia Tvarkos ir teisingumo partija.

Bet svarbiausia – visos šios peripetijos tikrai nepadėjo paspartinti ar atpiginti branduolinių atliekų saugyklų statybos. Jas vykdo rusų kapitalui priklausanti „Nukem“, kuri, pasinaudodama prieš daugelį metų pasirašyta prastos kokybės sutartimi, neskubina ir nuolat brangina statybas.

Šios problemos nepavyko išspręsti per pastaruosius pusantrų IAE valdymo sumaišties metų. Ar pavyks įveikti artimiausiu metu?