Lietuvos žiniasklaida: internetas žudo nacionalinę spaudą?

Duomenų analizė parodė, jog per pastaruosius 8 metus Lietuvos žiniasklaidoje įvyko reikšmingų pokyčių

Ypač išsiskyrė tolygus informacijos srauto didėjimas pagrindiniuose internetiniuose šaltiniuose. 

Tuo tarpu nacionalinės spaudos įtaka pastebimai ir tolygiai mažėjo. 

Analizuojant atskirus verslo sektorius matyti, jog nuo 2003 m. iki 2010 m. bankų komunikacijoje pagrindiniuose interneto naujienų portaluose užfiksuotas informacijos srautas išaugo nuo 0,7% iki 46,1%. 

Tuo tarpu informacija apie bankus nacionaliniuose leidiniuose susitraukė nuo 73,9% iki 20,7%. 

Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamas informacijos srautas atitinkamai plėtėsi nuo 6,7% iki 45,4%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 23,6%. 

Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2010 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 56,4%, o nacionalinės spaudos susitraukė nuo 52,8% iki 20,4%. 

Lūžio tašku galima laikyti 2009 metus – būtent nuo to laikotarpio visuose analizuotuose verslo sektoriuose interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. 

Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nepastebėta, galima paminėti tik nežymų TV įtakos susilpnėjimą, ypač draudimo sektoriuje (komunikacijos dalis per šį kanalą susitraukė nuo 9,8% iki 2,6%, tačiau susitraukimas nebuvo tolygus). 

Verslo leidinių kategorija taip pat nukentėjo mažiau negu nacionaliniai leidiniai – jų dalis visos komunikacijos atžvilgiu analizuotuose sektoriuose išliko beveik nepakitusi (mobiliojo ryšio bei draudimo rinkų komunikacijoje nežymūs pokyčiai buvo netolygūs, o bankų sektoriuje fiksuotas nedidelis tolygus augimas). 

Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog daugelio nacionalinių leidinių ("Lietuvos ryto", "Respublikos", "Lietuvos žinių", "Vakaro žinių") tiražas sumenko nuo 8% iki 43%, o dviejų leidinių (L.T. bei "Ekstra") leidimas apskritai buvo nutrauktas, tik savaitraščio "Veidas" tiražas išaugo trečdaliu. 

Todėl, tikėtina, jog ateityje "ant popieriaus" išsilaikys tik analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai, tuo tarpu ilgą laiką informacijos šaltiniu buvę nacionaliniai leidiniai dar labiau užleis pozicijas interneto naujienų portalams. 

Regioninių laikraščių tiražų pokytis nebuvo ryškus (išskyrus 15min., kuris "persikraustė" į internetą). 

Regioninių leidinių ateitis bent artimiausiu metu turėtų būti šviesesnė – kiekvienam regiono gyventojui "savo kiemo" problemos (degantis kaimyno tvartas) išliks įdomios ir aktualios, be to, jos nebus aprašytos nei nacionalinėje spaudoje, nei internete (su retomis išimtimis), todėl regioniniai leidiniai kol kas išliks pagrindiniu tokių naujienų šaltiniu.

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė UAB "Mediaskopas" išanalizavo trijų aktyviai komunikuojančių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2010 m.  

Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti buvo išanalizuoti 38082 mobiliųjų operatorių ("Omnitel", "Bitė" bei "Tele2") paminėjimai, 64278 bankų (SEB, "Swedbank", "DnB Nord", "Snoras" bei "Danske") paminėjimai, užfiksuoti 2003 m. – 2010 m. bei 11073 ne gyvybės draudimo bendrovių ("Lietuvos draudimas", "ERGO Lietuva", "PZU Lietuva", "IF draudimas" bei BTA draudimas) paminėjimai, užfiksuoti 2006 m. – 2010 m. , taip pat įvertinti nacionalinių, regioninių bei verslo leidinių tiražų pokyčiai. 2010 m. duomenys sumodeliuoti pagal 2010 m. pirmojo pusmečio duomenis.


Šiame straipsnyje: Spaudainternetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    4
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių