Ar savivalda gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo?

Valdantieji iškėlė ambicingus planus dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo, tačiau kaip to pasiekti? Ar tai tik Vriausybės reikalas? O gal visų mūsų? 

Ar būtų slepiami mokesčiai, jeigu kiekvienas pirkėjas ar paslaugų gavėjas paprašytų kvito už suteiktas paslaugas? Žinoma, visuomenė taip greitai nesikeičia, todėl naivu tikėtis, jog vieną rytą nubudę visi bus pilietiškesni. Tačiau valdžios struktūros tam ir yra, jog reglamentuotų tam tikrus procesus taip, kad galimybė piktnaudžiauti būtų kaip galima labiau sumažinta. 

Biudžeto surinkimas aktualus visiems piliečiams, kadangi nuo jo dydžio priklauso ar didės išmokos, kiek bus suteikta viešųjų paslaugų ir pan.  

Suprantama, jog Seimo pajėgumai taip pat yra riboti ir pirmoje eilėje priimami patys svarbiausi sprendimai, tačiau situaciją gerinti galima nuo pačių žemiausių grandžių. 

Elementariausias pavyzdys yra maršrutiniai mikroautobusai. Jų pajamos yra milžiniškos, taičiau oficialiai yra deklaruojama, jog veikla yra nuostolinga. Kai savivaldybė pasiūlo didinti vežimo įkainius, vežėjai nesutinka. Keista? 

Juk tai prieštarauja logikai. Jeigu prekė parduodama pigiau už savikainą, kaina turėtų būti keliama, tačiau taip nedaroma dėl kelių priežasčių. Šio sektoriaus veikla yra ne tik, kad pelninga, bet netgi sunku surasti tokio pelningumo verslo nišą (atsižvelgiant į investicijų ir pajamingumo balansą). Paprasčiausia vairuotojai beveik niekada neišduoda mokėjimo kvito, o keleiviai nepareikalauja. 

Didžioji dalis pajamų taip ir lieka neapmokestintos PVM, pelno ar kitais mokesčiais. Šias lėšas savininkas gali neapmokestintas pasiimti tiesiai "į kišenę", mokėti "vokeliais" vairuotojams bei laisvai jomis disponuoti. Tokios problemos sprendimas yra visiškai nesudėtingas. 

Kadangi ši transporto paslauga mieste nėra niekuo išskirtina, jai turėtų būti vienodos sąlygos kaip ir kitam miesto viešajam transportui. Tame tarpe ir keleivių kontrolė. 

Keleiviai, žinodami, jog jiems gresia 60-100 lt bauda, tikrai reikalaus iš vairuotojų važiavimo bilieto. Jeigu vis dėlto taip atsitiktų, jog vežėjas per metus būtų kelis kartus aptiktas su keleiviais be bilieto, savivaldybė galėtų nebepratęsti licencijos. 

Sprendimas visiškai nesudėtingas. Kitas klausimas, kas turėtų mokėti už konrolės vykdymą? Keleivių kontrolės vykdymo išlaidų atsiradimą galima kompensuoti padidinus  maršruto mokestį. Ar toks modelis pasiteisina, paaiškėtų jau iškarto, stebint vežėjų finansinius srautus.