Mugėje padvelkė ir viduramžiais Pereiti į pagrindinį turinį

Mugėje padvelkė ir viduramžiais

2014-03-09 12:29
KD inf.
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Šimtmečius skaičiuojanti Kaziuko mugė šįmet surengta jau 411-ą kartą.

Mugė sugrįžo ir į Katedros a. Jos lankytojų laukė visų laikų ilgiausias Kaziuko kelias, nusidriekęs net aštuonis kilometrus. Vilniaus svečiams nepasiklysti mugėje padėjo žemėlapis, o atvykti į vieną ar kitą šventės vietą – Kaziuko mugės taksi.

Mugėje drąsiai buvo galima derėtis, nes patys šventės organizatoriai skelbė, kad svarbiausias šiųmetės mugės priesakas "Derėkis ir lauk magaryčių!"

Kaip organizatoriai praėjusiais metais planavo, taip ir padarė – į sostinę sugrąžino viduramžių Kaziuką. Rotušės a. buvo pastatytas Gedimino laikų miestelis. Kiekvienas svečias turėjo galimybę susipažinti su viduramžių epocha iš arčiau. Dailidės, staliai, kalviai, drožėjai, mūrininkai ir vinių kalėjai kvietė į senovinę statybos amato mokyklą, vyko keramikos lipdymo ir medžio drožybos pamokos, viduramžių šokiai ir žaidimai.

Skambėjo viduramžių muzika, kunkuliavo katilai, tautodailininkai ir liaudies meistrai pristatė savo gaminius. Ilgametis mugės organizatorius Vytenis Urba išdavė, kad Vilniaus kolegijos studentai šiai progai sukūrė ir pasiuvo viduramžių miestelėnų kostiumus. Mugės svečiai išvydo specialiai parengtus istorinių, karinių klubų pasirodymus.

Penktadienį Rotušės a. prasidėjusi mugė tęsėsi iki sekmadienio. Šeštadienį nuo Lukiškių iki Rotušės a. žygiavo teatralizuotos karnavalinės eitynės.

Kaip pasakojo etnologas profesorius Libertas Klimka, Kaziuko mugės tradicija siekia 1604 m., kai karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju ir sulaukta iš Romos atgabentos šventojo vėliavos. Nuo tada Vilniuje vykdavo labai iškilmingos, kiek teatralizuotos procesijos, kuriose dalyvaudavo visų sostinės amatų cechų meistrai, gildijų pirkliai, naktinės sargybos kariai, vienuolijos ir jų mokyklų auklėtiniai, Vilniaus universiteto studentai, krašto didikai su vasalų palydomis.

1827 m. mugė buvo pradėta rengti Katedros a., 1901 m. perkelta į Lukiškių a. Netilpo ir ten. Tada, pasak profesoriaus, suvažiuodavo per 2,4 tūkst. valstiečių vežimų, o prekybininkai savo būdomis užstatydavo visą Neries krantinę nuo Žaliojo tilto iki Žvėryno.

Sovietmečiu mugei teko susigūžti Kalvarijų turgavietėje. Į miestą ji vėl sugrįžo tik 1991 m., kai buvo leista prekiauti senamiesčio gatvėse ir aikštėse.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų