Kalbėdami apie inovacijas ir informacines technologijas, pamirškite sąvoką „maža šalis“, pataria „Skype“ inžinerinio centro Taline vadovas T. Paananemas, praėjusią savaitę lankęsis Vilniuje, progreso konferencijoje LOGIN.

Anot jo, Estijai „Skype“ padėjo atverti daug durų visame pasaulyje, ir daugelis estų, pristatydami savo šalį, dažniausiai pamini būtent „Skype“. Todėl ir lietuvius jis ragina būti ambicingais ir nebijoti įgyvendinti savo idėjų. Apie tai su Tiitu Paananemu kalbėjosi Živilė Kropaitė.

Kokia „Skype“ sėkmės istorija?

Manau, „Skype“ sėkmės istorija ta, kad sugebėjome patenkinti ir palengvinti labai paprastą žmogaus poreikį – bendravimo, peržengiančio sienas ir pakenčiamos kokybės.  Ir kadangi mums pavyko, pokalbių kokybė aukšta – visa tai ir yra mūsų sėkmė.

Dažnai atrodo, kad „Skype“ pakeitė kai kurių žmonių santykį su internetu ar net kompiuteriu, nes dabar labai dažnai girdi, kaip, pavyzdžiui, seneliai, kurie niekuomet nesinaudodavo kompiuteriais, dabar „Skaipe“ kalbasi su emigravusiais vaikais ar anūkais.

Kaip pati apibūdinote, akivaizdu, kad „Skype“ praplėtė interneto vartojimą. Tie žmonės anksčiau nieko bendro su kompiuteriais neturėjo, tačiau turėjo poreikį bendrauti. O dėl interneto ir kompiuterių plėtros, tai tapo įmanoma.

Kaip Skypas vystysis toliau?

Dabar mes stengiamės užtikrinti, kad pati komunikacija būtų geriausia, kokia tik gali būti – tiek ypatybių, tiek kokybės plėtros požiūriu. Kitas dalykas, kurį ketiname apmąstyti iš naujo, yra socialinė patirtis: ką dar įtraukti į tokį intymų procesą kaip skambutis, kuris nutinka tarp dviejų žmonių. Kaip padaryti, kad jis būtų dar smagesnis, produktyvesnis ar netgi intymesnis. Kaip užtikrinti, kad „Skype“ galima būtų šnekėtis visais įrenginiais, kad pokalbius būtų galima „neštis“ iš vieno aparato į kitą, keisti tinklus. Norime komunikaciją paversti prieinama ir susitelkti ties pačia jos esme – kur ir kada jos labiausiai reikia, kada ji svarbiausia. Dabar „Skype“ naudojimą mobiliuosiuose telefonuose stabdo tai, kad greitai eikvojamos jų baterijos. Todėl vienas pagrindinių iššūkių – padaryti taip, kad naudojant „Skype“ telefonas veiktų kiek įmanoma ilgiau.

Ką manote apie konkurenciją tarp mobiliųjų telefonų ir „Skype“?

„Skype“ šiuo metu turi savo nišą. Jeigu ją išlaikysime su mobiliuoju internetu, tai būsime labai konkurencingi, nes būdamas „Skype“, turi visus prisijungusius draugus, kontaktų sąrašą, artimiausią ratą, su kuriais keitiesi informacija ir kalbi, ir viskas vienoje vietoje – nereikia vienos paslaugos naudoti vienam skambučiui, kitos – kitam.

O ką manote apie laidinių telefonų ateitį?

Manau, jie turi savo nišą, ypač skambučiai nepaprastais atvejais, saugumo sistemos. Tačiau dabar akivaizdu, kad technologijos taip išsiplėtojo, kad mobilieji suteikia daug daugiau galimybių nei laidiniai telefonai.

Lietuvoje, kalbant apie išradimus, technologijų progresą, dažnai atsisukama į Estiją ir sakoma: štai, tokia maža šalis, o išrado „Skype“. O kaipgi mes?

Ką tik sutikau vyruką, kuris paaiškino, kad „Truphone“ programėlė diegiama Lietuvoje. Puikios naujienos. Manau, turite daug priežasčių savimi didžiuotis. Žinau, kad Lietuvoje šiuo metu kaip tik vyksta vadinamųjų „start-up‘ų“ bumas, ir yra daug talentų, kurie turi būti panaudojami naujiems geriems išradimams. Aš labai entuziastingai nusiteikęs dėl informacinių technologijų plėtros Lietuvoje.

T. Paananemas pasakoja, kad „Skype“ pakeitė Estijos įvaizdį pasaulyje. Produkto pavadinimas dažnais atvejais tapo net svarbesnis už pačią Estiją. Šalyje jis esą tapo jausmo, kad turint idėją galima daug ką pasiekti, simboliu.

Pamirškite tą žodelį „maža šalis.“ Išbraukite jį iš visur. Mes nebebandome išmatuoti šalies svarbos apskaičiuodami jos plotą. Mes matuojame šalies svarbą atsižvelgdami į jos gebėjimus veikti greitai, pateikti pasauliui tai, kas buvo pažadėta, ir tą daryti su geru suvokimu ir komunikacijos žiniomis.

T. Paananemas sako, kad  už pusdevinto milijardo dolerių kompanijos „Microsoft“ nupirkta „Skype“ ketina dar plėstis, samdydama naujus inžinierius, tarp kurių dabar, beje, dirba ir lietuvių.

Kas pasikeitė, pernai „Microsoft“ nusipirkus įmonę?

Išskyrus būtinybę perimti tam tikras korporacijos taisykles, didesnių pokyčių įmonės viduje nėra. „Microsoft“ nupirko visą „Skype“ ir esame pirmasis „Microsoft“ įsigijimo atvejis, kai galime turėti atskirą viziją. Turime daug autonomijos, galime nustatyti savas taisykles. Žinoma, rezultatai – mano rezultatai, finansiniai rezultatai – vertinami, tačiau turime daug laisvės pasirinkti savo pačių likimą. Taigi, žvelgiant iš šios perspektyvos, nelabai kas pasikeitė. Žinoma, korporacijos sistemą, žmogiškųjų išteklių sistemą mes greitai perėmėme, tačiau patys inžineriniai ir programavimo procesai – viskas ir liko „Skype“.

Šiandien iš viso įmonėje dirba daugiau nei 1200, iš kurių maždaug trečdalis – Taline. Skaitydamas pranešimą LOGIN konferencijoje, Tiitas Paananemas papasakojo, kad dirbdamas inžineriniame centre, nemokamai gauni pusryčius, pietus. Į biurą gali ateiti ir išeiti kada panorėjęs. Darbuotojams priklauso priedai prie atlyginimo, nemokami drabužiai, nešiojamasis kompiuteris.

Kaip atsirenkate darbuotojus?

Svarbiausia – net ne jų turimi įgūdžiai, o požiūris ir ambicijos.Papasakosiu istoriją. Vienas žmogus, ką tik baigęs universitetą, atėjo ir papasakojo man, kad nori kurti palydovus. Tą akimirką supratau, kad pasamdysiu tą vyruką. Nes jis turėjo labai ambicingų tikslų, tiksliai žinojo, ko nori, ir suprato, kad jam dar daug reikės išmokti, kad tuos tikslus pasiektų. O „Skype“, mano požiūriu, yra geriausia vieta tą padaryti. Tas žmogus dabar yra vyresnysis „Mac“ programuotojas, labai greitai iš testuotojo tapo programuotoju ir šiandien yra vienas svarbiausių komandos narių.