Nors Palangos „brodvėjus" (J.Basanavičiaus gatvė) linksniuojamas su ironija, kiekvienas vasarotojas bent vieną kartą juo pražygiuoja. Tie, kurių nedomina kraują kaitinančios pramogos, egzotika ir kavinės, J.Basanavičiaus gatvėje gali paieškoti kurorto istoriją menančių vietų, rašo „Klaipėda“.

Traukia vitališkumas

Lietuvos gidų sąjungos Palangos skyriaus pirmininkė Angelė Martinkėnienė kurorto „brodvėjaus" populiarumo fenomeną aiškina paprastai: „Pirmiausia tai pagrindinė gatvė, vedanti  jūros tilto link. Žmones traukia jos vitališkumas ir energija".

Vis dėlto didelė įvairiausių pramogų koncentracija vienoje vietoje lemia, kad ne visi atvykėliai iš J.Basanavičiaus gatvės išsineša puikius įspūdžius. „Šioje vietoje užtektų kavinių ir prekeivių suvenyrais - atrakcionai galėtų rasti ir kitą vietą. Amerikietiškosios kultūros blogąja prasme invazija labai bado akis, bet milžiniškos pripučiamos beždžionės ir drakonai stovi privačiose valdose. Su tokiais reiškiniais kovoti sunku", - kalbėjo A.Martinkėnienė.

Neseniai turistai iš Estijos gidei prisipažino, kad ilgiau nei pusvalandį ūžiančioje ir visomis spalvomis tviskančioje gatvėje neištvertų. „Esu įsitikinusi, jog Palangoje nestinga alternatyvų popkultūrai", - pažymėjo gidė.

Apie praeitį - nostalgiškai

Turistams A.Martinkėnienė stengiasi parodyti ir kitą J.Basanavičiaus gatvės veidą, pasakodama apie Palangos „aukso amžių" - garsiųjų grafų laikus.

Nedaugelis atvykėlių žino, kad jų kurorto „brodvėjus" praeityje buvo vadinamas Tiškevičiaus bulvaru. Naują vardą jis įgijo po 1923-iųjų - Palangoje apsilankius visuomenės veikėjui Jonui Basanavičiui.

Gatvės pradžią žymintys Kurhauzo griuvėsiai mena aristokratiškas pramogas. 1877-1880 metais iškilusiame pastate veikė pirmasis kurorto viešbutis ir restoranas.

Vasarotojų akį J.Basanavičiaus gatvėje traukia fachverkinio stiliaus vilos. „Gaila, kad senąją architektūrą užgožė prekystaliai, sintetinių palmių ir plastikinių paršelių kičas", - atsiduso gidė.

Atstatytoje XIX a. antrosios pusės viloje, kuri yra turėjusi „Olgos" ir „Aldonos" vardus, dabar veikia „Nesė pramogų bankas", o gražioji vila „Jūros akis" - jau seniai apmirusi. Pastatą juosia aukšta tvora, prie kurios susispietę suvenyrų pardavėjai. Liūdnai atrodo ir vasarnamis, kuriame ilsėdavosi Antanas Žmuidzinavičius. „Jis dažnai mąstydavo ir tapydavo balkonėlyje, tad einant pro šį pastatą verta kilstelėti akis", - siūlė A.Martinkėnienė.

Pripučiamos pabaisos vietoje anksčiau tryško mineralinio vandens šaltiniai. Vyresni palangiškiai ir poilsiautojai dar pamena šią atokvėpio oazę. „Viskas sunaikinta. Dabar sekama graži pasaka, kad ten bus SPA centras, bet žmonės būgštauja, kad čia iškils brangūs apartamentai", - kalbėjo A.Martinkėnienė.

J.Basanavičiaus gatvę vainikuojančiame Jūratės ir Kastyčio skvere gidė miesto svečiams pasakoja ir apie kultūrinio gyvenimo ištakas - šioje vietoje buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje".

Litai tirpte tirpsta

Vaizdai „brodvėjuje" nieko nekainuoja, o nutarus save pamaloninti pramogomis ar skanėstais reikia neplonos piniginės.

Gidė norintiems papietauti kavinėje patarė su savimi turėti bent 30 litų - už kavą teks pakloti 4-5 litus, ledų porciją - mažiausiai 3 litus. Įspūdingiausi atrakcionai kainuoja nuo 15 iki 40 litų.

Įdomesni suvenyrai irgi nepigūs. Parduotuvės „Austėja" darbuotoja ponia Jūratė sakė, kad poilsiautojus ypač domina kaljanai. Jų kaina - nuo 149 iki 349 litų. Taip pat daug parduodama būgnelių, suvenyrinių dramblių, kitų interjero detalių. „Žmonės šiais laikais daug keliauja, tad juos domina egzotika. Visgi pernai prekyba buvo šiek tiek geresnė. Pastebime, kad poilsiautojai yra taupesni, bet tikimės, kad rugpjūtį viskas įsisiūbuos", - kalbėjo palangiškė.

Rąžės pakrantėje įsikūręs dailininkas Zenonas Tarakevičius už šmaikštų šaržą prašo 30 litų. Vyras tvirtino, kad klientų nestinga. „Jei turiu laisvą minutėlę, nesivaržau pasnausti automobilyje, bet vos spėju užmerkti akis žmonės jau barškina į stiklą ir prašo imtis pieštuko", - juokėsi Z.Tarakevičius.