Nuotolinės studijos: buitis ir perspektyvos

Šį kartą lengvai ir nesudėtingai aptarsiu kaip, gyvenant užsienyje, baigti bakalauro ar magistro studijas Lietuvoje. Taigi, pristatau Jums vieną iš galimybių – nuotolines studijas.Prieš pradedant, turiu pasakyti keletą dalykų: pirma, kalbėsiu apie MRU nuotolines studijas, antra, kalbėsiu kaip ne tipinė studentė, o ta kuri mokosi daug ir, svarbiausia, nuosekliai. Apie MRU kalbėsiu dėl to, kad kai teko ieškoti norimų studijų, paaiškėjo, kad tik ten tuo metu jos buvo pasiekiamos.

Iš esmės nuotolinės studijos puikus dalykas negalintiems kiekvieną dieną atvykti į universitetą. Jos vyksta internetu, medžiaga prieinama kiaurą parą ir tik per egzaminus tenka apsilankyti universitete.

Pagal pradinį sumanymą, studentas turi perskaityti jam pateiktą informaciją Moodle sistemoje, duotos nuorodos į kitus šaltinius, nemažai informacijos galima surasti tiesiog internetu, taip pat yra galimybė konsultuotis su dėstytoju. Taigi, viskas gana paprasta, kai yra noras, deja, čia atsiranda pirmoji studijų problema – dėstytojai ir jų noras dėstyti. Tik labai maža dalis dėstytojų rengia konsultacijas, šiek tiek daugiau yra tokių, kuriems gali užduoti klausimą forume ir jie parašo atsakymą, bet didžiajai daliai dėstytojų ant studentų nusispjaut, taip kad galima rašyt nerašius, atsakymo vis tiek nesulauksi. Nežinau kodėl taip yra, ar dėl to, kad jie nemoka naudotis sistema, ar dėl to, kad nenori, bet yra kaip yra, ir nors visa tai galima būtų išspręsti labai paprastai, pavyzdžiui: suteikiant daugiau galių studijų kuratorei, matyt, kažkam tai nenaudinga (kaip čia dabar atrodys – dėstantis dėstytojas).

Situacijos iliustracija: šio semestro „įdomiausio“ dėstytojo prizas atitektų dėstytojui, kuris nesugebėjo atsakyti į keturis laiškus, kuriuos jam siunčiau, dėl galimos egzamino datos (matyt, jam tas nepasirodė itin svarbu), o kai paskambinau į katedrą man pasakė, kad aš pati kalta, kad dar nelaikiau egzamino, nes galėjau tą daryt praeitą savaitę ir niekas nežino ar dėstytojas bus savo budėjimo metu dar ar ne, o paskambinti pačiam dėstytojui, taip pat nebuvo galima, nes… Nuostabus katedros požiūris į studentą, gerai, kad skambutis metodininkei viską sutvarkė per 10 minučių: ir dėstytojas, ir egzamino laikas netikėtai atsirado…

Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad studentas arba, tiksliau, nuotolinių studijų klausytojas negauna jokio pažymėjimo. Ir tai nesusiję su nuolaidomis, kaip gali pasirodyti, anaiptol, bėda tame, kad nemažai egzaminų galima ir reikia naudotis įvairia medžiaga, kuri turi būti tik popieriniame formate (iš visų mano pasirinktų dalykų, tik trys dėstytojai leido naudotis kompiuteriniais variantais).Tai reiškia, kad knygas, kodeksus ir visus kitus dalykus reikia pirkti, o norminė medžiaga Lietuvoje itin dažnai keičiama, tad nereiktų stebėtis, kad vienais metais turėta medžiaga, kitais netiks, beje, informacija pateikta Moodle, bent iki šių metų, buvo parašyta apie 2007 metus ir didele dalimi dabar yra arba neaktuali, arba tiesiog nebegaliojanti, tad studentas priverstas suktis kaip išmano ir realiai informacijos ieškoti tenka pas studentus draugus ar pažįstamus.

Išvardinau esmines problemas, bet negaliu nepaminėti dar vienos, nors būdingos ne vien nuotolinėms studijoms.

Kai einu į egzaminą, noriu žinoti, kad galiu (ir visada tikiuosi), gauti aukščiausią įvertinimą. Nesuprantu, kam mokytis, jei ateini į egzaminą su mintim, kad tik gauti penkis… Aš einu dešimtuko. Ateinu ir dažnai išeinu… Ir ne visada dėl mano kaltės. Kaip manot, ar realu, kad dešimt žmonių laiko egzaminą ir visi vieningai gauna penketus? Arba, kad dėstytojas viešai pagiria, kad pirmą kartą susiduria su toookiu studentu, parašo devynis, ir po to 3 minutes galvoja priežastį, kodėl devyni, o ne 10… Arba eini į egzaminą ir žinai, kad jei būsi geriausias grupėje – gausi aštuonis, kitas gaus septynis, trečias šešis, o visi kiti penketai, ir taip metai iš metų.. Negi tikrai niekas nemato ar tiesiog nežiūri, mano, kad čia viskas normaliai? Tokių pavyzdžių galiu papasakoti daugybę… Kerta per motyvaciją, ar ne?

Taigi, nuotolinės studijos susiduria su daugybe problemų, bet vien tai, kad jos tokios egzistuoja, yra didžiulis rektoriaus nuopelnas ir žingsnis į tikras ateities studijas. Norėtųsi tikėti, kad ilgainiui viskas susitvarkys, juk tik noro ir valios reikia! Galbūt Lietuva kada nors turės savo pirmąjį mega universitetą su milijonu studentų, nes ne viskas vien blogai, net ir tarp dėstytojų pasitaiko tikrai atsidavusių žmonių, kurie sugeba perteikti žinias ne prasčiau nei kitų studijų formų studentams, tad linkiu sėkmės ir kantrybėms tiek pasirinkusiems nuotolines studijas, tiek jas rengiantiems.