- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei taip, užuot skraidžius aplink Žemę, būtų įmanoma keliauti kiaurai – skradžiai – mūsų planetos rutulį? Būtų žymiai greičiau. Ir nereikėtų degalų. Tik ar viskas iš tiesų būtų taip patogu ir paprasta – net ir jei kokiu nors stebuklingu būdu pavyktų iškasti tokį šulinį ir įveikti karščio, slėgio ir trinties iššūkius?
Norint lėktuvu nuskristi į priešingą Žemės rutulio pusę, reikėtų nusiteikti mažiausiai 22 val. kelionei. Daug. Todėl Henris Raichas savo animaciniame siužete nusprendė pasamprotauti, kas atsitiktų su kelionėmis, jei kada nors (tiesiog pafantazuokime – be rimtų mokslinių pretenzijų) pavyktų Žemę pragręžti kiaurai. Ar tai reikštų, jog, kaip kokiam teletabiui, šokus į tokį šulinį-tunelį, kristumei tol, kol išnirtum priešingoje Žemės pusrutulio pusėje?
Ne visai taip. Mat, visų pirma, Žemė vis dėlto sukasi. Vadinasi, jai galioja ir linksmasis (kaip bus galima įsitikinti animacinio siužeto epizode su karusele ir ja besisupančių vaikų mėginimais perduoti vienas kitam kamuolį) Koriolio efektas – dėl jo poveikio tuneliu kristi tiesiai nepavyktų: po kurio laiko (tiesą sakant, pakritus vos keletą iš maždaug 12 tūkst. kilometrų) krentantis žmogus skaudžiai atsitrenktų į tunelio sieną…
Netikite? Filmuko autorius rado informacijos, kad kadaise šį triuką išmėgino šachtininkai: į pusantro kilometro gylio vertikalią šachtą mėtė sviedinius. Šie šachtos dugno niekad taip ir nepasiekė.
Gerai, o jei šulinį-tunelį iškasus nuo šiaurės ašigalio į pietų ašigalį? Koriolio efektas šiuo atveju būtų eliminuotas, nes tunelis sutaptų su Žemės sukimosi ašimi, kuri yra daugiau mažiau stabili ir svyruoja labai nežymiai ir lėtai.
Pirmus 3 tūkst. kilometrų (jau šis tas, lyginant su keletu kilometrėlių veikiant Koriolio efektui) pavyktų įveikti labai greitai, mat, atsižvelgiant į pagreitį (9,8 m/s2) krisdamas tokioje šachtoje, netrukus kas sekunde įveiktumėte po 8 km. Uch! Kad būtų aiškiau, pasakysime, jog žemės branduolio paviršių pasiektumėte po 13 minučių laisvo kritimo.
Tačiau krentant vis arčiau centro, kritimo „varkliai“ imtų silpti, mat kuo arčiau centro, tuo mažesnė traukos jėga. Pasiekę Žemės centrą, pakibtumėte nesvarumo būsenoje ir prarastumėte orientaciją, kur yra viršus, o kur – apačia. Arba, kitaip tariant, Žemė jus trauktų išsyk visomis kryptimis vienodai.
Tačiau reikia nepamiršti ir inercijos: eliminavus trintį, Žemės centrą pasiektumėte skriedamas 35 tūkst. km/val. arba 10 km/s greičiu. Praskriejus pro Žemės centrą, visas kritimo procesas „apsiverstų“ aukštyn kojomis, ir jūs pradėtumėte lėtėti – taip, kad pasiekęs priešingą žemės rutulio pusę (kaip įdomu – žvelgiant iš šio atskaitos taško atrodytų, kad tuneliu ne krentate žemyn, o kylate aukštyn!), tiesiog iškiltumėte ir sustotumėte Antarktidoje. Pas pingvinus.
Tik… kad neišnirtumėte aukštyn kojomis, šokti nuo ašigalio į ašigalį reikėtų žemyn galva. Užlipę ant 10 metrų aukščio bokštelio baseine, suprastumėte, jog tai – irgi nežmoniškas iššūkis.
Kad būtų paprasčiau viską įsivaizduoti ir suprasti, kviečiame pasižiūrėti nuotaikingą animacinį siužetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?7
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...