- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šnekant metaforiškai: šikšnosparniai krenta kaip musės. JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba suskaičiavo, kad vien Šiaurės Amerikoje nuo paslaptingos naujos grybelinės ligos nugaišo iki 6,7 mln. sparnuotųjų pelių.
Naujoji liga vadinama baltos nosies sindromu, nes susirgusio gyvūno nosis pabaltuoja. Liga labai pavojinga, nes nuo jos nugaišta beveik 100 proc. visų užsikrėtusių šikšnosparnių. Dabartiniai duomenys rodo, kad ligai neatspari nei viena šikšnosparnių rūšis.
Pirmą kartą apie baltos nosies sindromą buvo paskelbta 2006 m., Maino valstijoje, JAV. Dabar apie ją žinoma jau 16-oje JAV valstijų ir 4-iose Kanados provincijose, o liga ir toliau plinta.
Mokslininkai išsiaiškino, kad grybelis auga šikšnosparniams apie nosį (dėl to ji ir pabaltuoja) ir sparnus. „Grybelis auga ant odos, bet po truputį pereina ir į gilesnius audinius, kol galiausiai ima naikinti gyvūną iš vidaus. Apsikrėtęs gyvūnas dažniausiai neišgyvena žiemos miego, nes jo metu labai sulėtėja jo gyvybinės funkcijos, taip pat ir imuninė sistema“, - pasakojo Alyssa Bennet, šikšnosparnių specialistė, dirbanti JAV žuvų ir laukinės gamtos tarnyboje.
Pats grybelis nežudo, bet jis priverčia šikšnosparnius vis prabusti kas 4 – 5 dienas. Prabudę jie jaučiasi labai ištroškę ir alkani, todėl išskrenda ieškoti ėdesio ir vandens. Žiemos metu jie nieko neranda ir galiausiai žūva nuo dehidratacijos arba alkio.
JAV ir Kanada jau atnaujino savo saugomų rūšių sąrašus ir baiminasi, kad panašių veiksmų greit turės imtis ir kitos šalys. Baltos nosies sindromas taip pat jau aptiktas ir keliose vietose Europoje ir Azijoje, bet liga ten dar neišplito.
Šikšnosparniai yra skaitlingiausia žinduolių bendruomenė pasaulyje. Jie sudaro dideles kolonijas ir per naktį gali suvalgyti milijardus vabzdžių. Mažėjant šikšnosparnių skaičiui – daugėja vabzdžių, kurie pavojingi žemės ūkiui ir žmonėms. Manoma, kad išnykus šikšnosparniams, miestus ir ūkius tiesiog užplūstų vabzdžių spiečiai, nes paukščiai jų sulesa palyginus nedaug. „Vermonte pusė milijono mirusių šikšnosparnių būtų galėję suėsti apie 2,5 mlrd. vabzdžių per vieną naktį. Tie vabzdžiai išgyveno ir dabar grasina pasėliams, gyvuliams ir žmonėms“, - apgailestavo A. Bennet.
Mokslininkai patvirtino, kad ryšio tarp masinių bičių, varlių ir šikšnosparnių mirčių nėra, tačiau visos trys gyvūnų bendruomenės yra labai reikalingos praktiškai bet kuriai ekosistemai.
JAV valdžia paskelbė apie nacionalinę šikšnosparnių gelbėjimo programą. Ligos tyrimams skirtas finansavimams ir tikimasi, kad greitai bus rastas „priešnuodis“, bet jį pritaikyti gali taip pat būti pavojinga. „Naikindami vieną grybelį, galime sunaikinti ir kitus. Neįmanoma numatyti kokių tai pasekmių tai gali turėti ilguoju laikotarpiu. Galbūt pakenksime dar daugiau?“, - masto A. Bennet.
Visgi mokslininkai turi mažytę viltį. Dalis šikšnosparnių vis tik išgyvena ir galbūt savyje nešioja atsparumą šiai ligai, kurį kažkaip būtų galima perduoti jų gentainiams. Nepaisant to, populiacijos atsigaus labai sunkiai, nes viena patelė paprastai atsiveda tik vieną jauniklį. Tad net ir dabartiniams nuostoliams atstatyti prireiktų dešimtmečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?7
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...