Majų galybės paslaptis padės įminti ugnikalniai

Majų galybės paslaptis padės įminti ugnikalniai

Ugnikalnių pelenai padėjo majams išgyventi skurdžioje dirvoje.

Pelenų lietūs iš ugnikalnių maitino majų dirvožemį. Vėjai atnešdavo pelenus net ir į tuos miestus, kurie buvo sąlyginai toli nuo ugnikalnių.

Majų civilizacija klestėjo 250 - 900 m. dabartinėse pietų Meksikos, Gvatemalos, šiaurinio Belizo teritorijose. Civilizacija neaiškiomis aplinkybėmis sunyko, bet jos klestėjimas vis dar paslaptingas. Daugiausia klausimų mokslininkams kėlė tai, kad buvo neaišku kaip tokiose nederlingose žemėse majai sugebėjo išmaitinti savo visuomenę. Be gero maisto gamybos būdo nėra klestėjusi jokia kita pasaulio civilizacija. 

Neseniai archeologai, kasinėdami Tikal miesto griuvėsius, rado keistų mineralų liekanų - smektito, kuris susidaro tik irstant ugnikalnių pelenams.

Pasinaudojant chemine analize pavyko įrodyti, kad pelenai čia atsirado nepernešant jų vėjui pažeme - jie tiesiog nukrito iš dangaus. Tikal miestas, kuriame rasta pelenų, yra už kelių šimtų kilometrų nuo artimiausio ugnikalnio.

Centrinė Amerika yra tarp didžiulių Atlanto ir Ramiojo vandenynų, iš abiejų pusių šis regionas veikiamas stiprių vėjų. Meteorologai tvirtina, kad dulkės nuo vieno kranto gali atsidurti kitame be didesnio vargo. 

Rasti pelenai atsirado dirvožemyje tarp 340 m. pr. Kr. iki 990 m. po Kr. Deja, nėra jokių galimybių pasakyti kiek įvyko išsiveržimų per tą laiką ar iš kurio ugnikalnio yra pelenai, tačiau vulkanologai įsitikinę, kad bent kartą gyvenime kiekvienas majas turėjo susidurti su įsiveržimu.

Superdirvožemis išgelbėjo Majų miestus?

Naujasis atradimas yra "neįsivaizduojamo svarbumo!" - teigia Kolorado universiteto (JAV) antropologas Peisonas Šytsas. "Visos knygos teigė, kad žemės apie daugelį miestų yra labai skurdžios, bet gali būti, kad anuomet jos buvo gana derlingos. Dabartiniai atradimai leidžia manyti, kad anuomet 2,6 kvadratinio kilometro žemės galėjo išauginti pakankamai maisto 160 - 230 žmonių."

"Tai kelis kartus didesni skaičiai nei buvo manoma iki šiol." - toliau stebėjosi antropologas.

Ugnikalnių pelenai labai praturtina dirvožemį, būtent dėl to aplink ugnikalnius visados klestėdavo gyvenvietės, o šiems įsiveržus gyventojai greitai grįždavo į apylinkes. Net keli milimetrai pelenų gali pagerinti dirvožemį porai dešimtmečių.

Nors iš kitos pusės ugnikalnių pelenai gali sąlygoti rūgščių lietų susidarymą, kurie naikina derlių ir dirvožemį.

Aišku tik viena - majų gyvenimas buvo smarkiai susijęs su ugnikalniais. Kai kurios majų šventyklos tiesiogiai vaizduoja šventuosius ugnikalnius. Pagal majų pasaulėžiūrą gyvenimas gali būti tiek kenksmingas, tiek ir naudingas. Žmogus gali statyti miestus ir juos griauti. Ar ne ta patį daro ir ugnikalniai?



Interaktyvus Majų civilizacijos žemėlapis



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių