Kuriomis mobiliosiomis aplikacijomis daugiausiai naudojasi lietuviai

Internetui tapus neatsiejama Lietuvos gyventojų dalimi, išmaniojo telefono teikiami privalumai bei mobiliojo interneto paklausa taip pat sparčiai auga.

79 proc. respondentų savo išmaniajame telefone pirmenybę teikia informacijos paieškai, beveik tiek pat (77 proc.) – linkę naudotis ir elektroninio pašto funkcijomis, rodo tyrimų kompanijos „Synopticom“ atlikta išmaniųjų telefonų vartotojų apklausa.

86 proc. respondentų išmaniojo telefono funkcijomis (išskyrus žinutes ar skambučius) kasdien naudojasi nuo 30 min. iki 2 val., o penktadalis išmaniuosius telefonus naudojančių lietuvių savo telefone turi įsidiegę daugiau kaip 15 mobiliųjų aplikacijų.

Trys iš keturių apklausoje dalyvavusių respondentų savo išmanųjį telefoną naudoja ieškodami informacijos bei skaitydami naujienas ar žiūrėdami vaizdo įrašus, 77 proc. naudojasi el. paštu, 67 proc. klausosi muzikos, 64 proc. filmuoja. 11 proc. tyrime dalyvavusiųjų paminėjo, kad dažniausiai išmaniuoju telefonu naudojasi skaitydami el. knygas, redaguodami dokumentus, žaisdami, fotografuodami, atsiskaitydami už automobilio stovėjimą, apsipirkdami internetu ar bendraudami per pokalbių programą „Skype“.

Paklausti apie mobiliųjų aplikacijų naudojimą, 66 proc. apklaustųjų nurodė, jog neatsiejama jų gyvenimo dalimi jau yra tapusios orų prognozės bei GPS programėlės, 60 proc. – naudoja socialinių tinklų mobiliąsias aplikacijas, 59 proc. – žaidimų mobiliąsias aplikacijas, 54 proc. – muzikos klausymui skirtas aplikacijas ir 51 proc. – skirtas skaityti naujienas. Atliktos apklausos metu taip pat paaiškėjo, jog lietuviai noriai naudojasi ir viešojo transporto tvarkaraščių, taksi, e-knygų skaityklių, išlaidų tvarkyklių, sportuojantiems skirtomis mobiliosiomis aplikacijomis.

Tyrime dalyvavę respondentai nurodė, kad išmanusis telefonas taip pat padeda apsipirkti internetu. 38 proc. – kad išmanųjį telefoną naudoja ieškodami informacijos apie produktą, 22 proc. tokiu būdu ieško parduotuvių ir prekių, 20 proc. – palygina kelių gamintojų kainas skirtingose parduotuvėse.

Didžioji dalis išmaniųjų telefonų savininkų žino ir naudojasi anksčiau įvardintomis mobiliųjų programų aplikacijomis (žaidimų, orų prognozės, naujienų), tačiau pasigenda automobilio nuomai ar mokesčių mokėjimui už komunalines paslaugas skirtų aplikacijų, lietuviškų mokomųjų-lavinamųjų žaidimų vaikams, el. parduotuvių, kulinarijos, TV laidų transliacijų, degalinių žemėlapių, nemokamų gerų žodynų, restoranų ar kavinių meniu aplikacijų. Lietuviams trūksta ir tokių programėlių, kurios ne tik įspėtų apie susidariusias spūstis keliuose, bet ir tokių, kai nuskenavus prekę pateikiama išsami produkto sudėtis bei įspėjimas apie nepageidautinus ingredientus.

„Nors vartotojus tenkina aplikacijų pasiūla, tačiau didžiulėje jų gausoje pasigendama produktų išbaigtumo, funkcionalumo bei kokybės. Tai pastebima kalbant apie nemokamas aplikacijas, į kurias šiuo metu ir orientuojasi dauguma išmaniųjų telefonų naudotojų – 83 proc., – pastebi tyrimų bendrovės vadovas Liutauras Daugirdas. – Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, jog TV reklamų metu išmaniuoju telefonu pradeda naudotis trečdalis šių telefonų vartotojų. Iš dalies tai galėtų reikšti, jog išmanusis telefonas tampa įrankiu ar būdu pabėgti nuo TV reklamos, tačiau tuo pat metu susidaro paradoksali situacija: bėgdami nuo TV reklamos išmaniųjų aplikacijų vartotojai dažnai, o gal net ir daugeliu atveju, pakliūna į elektroninės ar internetinės erdvės reklamos pinkles.“

Respondentai išmaniojo telefono funkcijomis dažniausiai naudojasi namuose, darbe (52 proc.) bei viešajame transporte (46 proc.). Kiti – žiūrėdami televizijos kanalus (ypač reklamų metu), studijose, kelionių metu, laukdami eilėje ar ligoninėje, stovėdami automobilių spūstyse ir pan. 22 proc. apklaustųjų į savo išmanųjį telefoną turi įsidiegę daugiau kaip 15 mobilių aplikacijų, 21 proc. – 3-5 aplikacijas, 16 proc. – nuo 5 iki 7 aplikacijų, 14 proc. – nuo 7 iki 10.

Internetu vykusi apklausa buvo atlikta šių metų balandžio 12-16 dienomis. Joje apklausti 682 išmaniųjų telefonų savininkai kurių amžius 15-55 m. visoje Lietuvoje, gyvenantys miestuose bei miesteliuose nuo 2 tūkstančiai gyventojų.