Kiek trunka momentas, priklauso nuo žmogaus smegenų.

Visi žino, kad laiko tarpas nėra vienodai suvokiamas dydis. Nerimo ar baimės akimirkos gali atrodyti, kad trunka amžinybę. Tačiau kol kas nežinoma, kaip smegenys patiria subjektyvų laiką. Atsakius į šį klausimą pavyktų išmokti kontroliuoti laiko suvokimą.

Neseniai atliktas Wassenhove ir jo komandos tyrimas gali praverti duris į laiko suvokimą, rašo scientificamerican.com. Mokslininkų grupė pasitelkė eksperimentą tam, kad išmatuotų laiko subjektyvumą. Tyrinėtojai eksperimento dalyvių prašė nustatyti laiką, kurį ekrane buvo pasirodę juodi taškai.

Mokslininkus nustebino pastebėjimas, kas nutinka, kai taškas pradedamas didinti ir pradeda judėti link stebėtojo. Žmonės manė, kad toks taškas buvo daug ilgiau nei iš tikrųjų. Toks faktas nepastebėtas, kai taškas juda nuo stebėtojo. Tačiau netikslus laiko nustatymas nėra vien judesio pasekmė. Wassenhove, naudodami funkcinį magnetinį rezonansinį smegenų vaizdą, galėjo nustatyti, kaip smegenys skirtingai reaguoja į tolinimą ir artinimą.

Smegenų vaizdai atskleidė du dalykus. Pirmiausia smegenų vidurinė dalis buvo labiau aktyvesnė, kai objektas didėjo ir artėjo. Šios srities didesnis aktyvumas taip pat pastebėtas tyrimuose su saviverte ir kitų vertinimu. Šiose situacijose smegenys yra užsiėmusios mąstymu apie žmogų, jo planus, veiklą ir žmogaus susiejimą su likusiu pasauliu.

Antras pastebėjimas – atitraukiant tašką, aktyvesnė yra smegenų kairioji pusė, kuri susijusi su žmogaus emocijomis. Besitraukiantis objektas gali būti suvokiamas, kaip negąsdinantis, skatinantis atsipalaiduoti.

Kai kurie mokslininkai iškėlė teoriją, kad energija, panaudota galvojimui ir potyriui, apibūdina subjektyvią potyrio trukmę. Kuo dagiau smegenys galvoja apie įvykį, tuo lėčiau eina laikas.

Kai kažkas juda žmogaus link, žmogui tai yra svarbiau nei kažkam atsitraukiant. Smegenims reikia laiko artėjančiam objektui pasiruošti.

Laiko potyris nėra linijinis. Baimė ir džiaugsmas ištempia laiką taip pat kaip objekto judėjimas žmogaus link.

Tačiau ko žmonija gali išmokti iš tokio atradimo?

Kai žmogus kažką patiria laiką, laiko suvokimas susidaro iš trijų tarpusavyje susijusių dalykų: tikros laiko trukmės, pojūčio dėl įvykio ir ar manoma, kad įvykis artinasi.

Dėl pirmojo faktoriaus žmogus mažai ką gali padaryti, tačiau du paskutinius žmogus gali valdyti.

Mokslininkams ateityje reikės išsiaiškinti, ar šių faktorių moduliavimas gali turėti įtakos subjektyviam laiko suvokimui. Jei taip, būtų galima kontroliuoti skaudžių gyvenimo akimirkų trukmę, sutrumpinti nuobodumo akimirkas ir pratęsti laimingus gyvenimo tarpsnius.