Kam buvo pastatytas Maču Pikču? 5 teorijos

Maču Pikču (Machu Picchu) - didingas ir paslaptingas Inkų miestas įsitaisęs Peru aukštikalnėse, beveik 2,5 km aukštyje nuo jūros lygio. Miestas pastatytas XVa., bet inkai miestą apleido po šimtmečio – vykstant karams su ispanais. Ispanai apie šį miestą nieko nežinojo ir užkariavus Inkų imperiją miestas vienišai laukė savo atradimo. Tik 1911 m. britų archeologas Biramas Binghamas paskelbė pasauliui apie Maču Pikču.

Miestas paskelbtas UNESCO kultūros paveldu ir ypač vertinamas kaip senovės indėnų kultūros palikimas, nes didžiąją dalį jos jau seniai sunaikino konkustadorai ispanai.

Nors jau šimtmetį tyrinėjamas, miestas tebeišlieka paslaptingas. Mokslininkai iki šiol nesutaria kodėl inkams įsireikė taip aukštai ir tokioje atšaurioje ir neprieinamoje vietovėje statytis miestą. Dėl savo geografinės padėties jis neturėjo svarbios ekonominės funkcijos – o juk būtent ekonominiu pagrindu kurdavosi miestai. Valdyti šalį iš tokios vietos taip pat buvo nepatogu, administracinių funkcijų jam irgi suteikti negalima.

Kol mokslininkai „laužo ietis”, siūlome susipažinti su populiariausiomis buvusiomis ir esamomis penkiomis teorijomis:

1. „Prarastasis Inkų miestas“

Atradėjas B. Binghamas iš pradžių manė, kad būtent šis miestas ir buvo Inkų civilizacijos lopšys. Kiek vėliau jis pakoregavo savo nuomonę ir teigė, kad tai legendinis „Prarastasis miestas“. Legenda pasakoja, kad buvo miestas į kurį paskutiniam mūšiui pasitraukė inkų kariuomenės likučiai su išlikusiais nepriklausomais inkų valdovais. Iš čia jie neva rengė žygius prieš ispanus, o ispanai šios vietos taip niekada ir nesurado.

Deja atradėjas suklydo. Prieš atrandant Maču Pikču, jis lankėsi kitame mieste džiunglių tankymėse, kaip vėliau paaiškėjo ten ir buvo tas garsusis „Prarastasis miestas“ (dabar vadinama Espíritu Pampa arba Vilcabamba Grande). Archeologas tiesiog pamanė, kad ta vietovė buvo pernelyg neišvaizdi, kad galėtų pretenduoti į legendinio miesto statusą.

2. Šventasis moterų vienuolynas

B. Binghamas taip pat pateikė spėlionių, kad miestas galėjo būti dedikuotas Saulės vaidilutėms, moterų šventikių ordinui kuris garbino inkų Saulės dievą Inti. Ši teorija buvo paremta tuo, kad mieste buvo rasta daug moterų skeletų.

Teorija buvo paneigta tik 2000 m., kai antropologai iš naujo ištyrė rastus skeletus ir paskelbė, jog skeletai yra tiek vyrų, tiek moterų. XX a. pr. kai kurie anatomijos dalykai dar nebuvo žinomi, todėl tyrėjai galėjo ir apsiriko.

3. Maču Pikču – karališkoji rezidencija

Kita versija teigia, kad miestą pastatė XV a. inkų valdovas imperatorius Pachacuti ir naudojo jį kaip savo laisvalaikio rezidenciją. Imperatorius čia kasmet atvykdavo su savo svita medžioti, žaisti, puotauti, ilsėtis ir aukoti dievams.

Teorija nėra labai tvirta, kadangi remiasi tik vienu ispanų rašytiniu šaltiniu, kuris teigia, kad inkų imperatorius turėjo tokią rezidenciją ir ji buvo vadinama Picchu vardu.



4. Miestas atkartojo inkų Pasaulio Sutvėrimo mitą

Kiti mokslininkai mano, kad miestas turėjo daug didesnė dvasinę reikšmę. Giulio Magli, Milano politechnikos instituto astrofizikas, 2009 m. iškėlė mintį, kad tiek miesto struktūra, tiek aplinkinės vietovės turi tam tikrą struktūrą.

„Piligrimai čia atkeliaudavo net nuo Titikakos ežero Bolivijoje, keliaudami įvairiomis gamtinėmis sąlygomis jie atkartodavo savo mitologinius pasakojimus, o pasiekę galutinį tikslą - Maču Pikču – kuris neabejotinai dedikuotas svarbiausiam inkų dievui – Saulės dievui Inti, susitapatindavo su kūrėju ir nuo aukštikalnių gerėdavosi pasauliu kurį sukūrė dievai,“ – teigia astrofizikas.

5. Šventųjų vietų įprasminimas

Archeologas ir antropologas Johanas Reinhardas 1991 m. savo knygoje iškėlė dar vieną teoriją: Maču Pikču pagrindinė paskirtis yra garbinti aplinkines šventas vietoves. Jis pastebi, kad aukštikalnė, ant kurios įsikūręs miestas beveik visa apsupta Vilcamayo upės, kurią vietiniai vadina „Šventąja upe“. Be to, mokslininkas pastebėjo, kad žiūrint iš tam tikrų vietų saulėtekiai ir saulėlydžiai tobulai liečia tam tikras kitas viršukalnes, ar sukuria šešėlius papėdėje kurie labai dera su kraštovaizdžiu. 

„Inkams Saulė atstojo Kūrėją, todėl ieškant atsakymų apie tokį didingą statinį būtina stebėti ir koks Saulės vaidmuo jame. Tai inkų kosmologija. Mieste susilieja Žemė ir Dangus, mitologija su kraštovaizdžiu.“ – teigia mokslininkas.

J. Reinhardas taip rašė, kad nereiktų griežtai apsistoti ties viena teorija ir siekti ją paneigti ar įrodyti. Inkų visuomenėje religija ir valstybė nebuvo atskiri „organai“. Jie veikė išvien kaip bendras organizmas. Nėra pagrindo manyti, kad vieta negalėjo veikti ir kaip rezidencija, ir kaip piligrimystės vieta ir kaip šventykla ar tvirtovė. „Inkams imperatorius buvo šventas. Todėl tas kuris įsakė pastatyti šį miestą irgi buvo šventas. Ir visur kur jis būdavo buvo irgi šventa,“ – svajokliškai rašė antropologas.