Į aukščiausią viršūnę lietuviai įkopė Kinijoje

Lietuviai įkopė į bevardę, niekieno neįkoptą 6130 metrų viršūnę Kinijos Kun Luno kalnų masyve. Viršūnę žygeiviai pavadino „VUŽK".

Vilniaus universiteto žygeivių klubas 50-ties metų jubiliejaus proga surengė ekspediciją į atokų Kun Luno kalnų regioną vakarų Kinijoje.

Tai - aukščiausia lietuviška viršūnė, kadangi iki šiol aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršūnė buvo Pietvakarių Pamyre dunksanti Lietuva (6080 m), į kurią lietuvių alpinistai įkopė dar 1964 metais.

Kun Luno regioną ekspedicijos dalyviai pasirinko neatsitiktinai. Dėl savo geografinės padėties (iš šiaurės Kunluną saugo didžiulė Gobio dykuma, iš pietų - sunkiai praeinama Tibeto plato; beveik 3000 km ilgio kalnų grandinę kerta vos keli keliai, einantys per 5000 m aukščio perėjas) ir buvusios geopolitinės situacijos (buvęs Kinijos - Sovietų sąjungos pasienis) Kun Lunas išliko mažai ištirtas iki šių dienų.

Šiuo metu didinguose Pamyro ir Tian Šanio kalnų masyvuose stūkso daugiauk kaip 20 lietuviškais vardais pavadintų viršūnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai. Didžioji dalis šių viršūnių buvo įkoptos sovietmečiu, kai ekspedicijų tikslas buvo ne vien sportiniai siekiai, bet ir noras garsinti Lietuvą.

Taip atsirado Lietuvos (6080 m), Dariaus ir Girėno (6020 m), K.Donelaičio (5837 m), M.K.Čiurlionio (5794 m), Lietuvos alpinistų (4050 m), Gedimino Akstino (4250 m) ir kitos lietuviškos viršūnės. Tian Šanio kalnuose yra ir Vilniaus universiteto vardu pavadinta viršūnė (4740 m), į kurią lietuviai įkopė 1979 metais.

Paskutinė didelė ekspedicija į naujas viršūnes buvo organizuota 1984 metais Pietvakarių Pamyre. Tais metais įkopta į Lituanikos (6004 m), KPI (5879 m), Audros (5449 m), Vytauto (5586 m), Brolių Bajorų (5596 m), Šiaulių (5580 m) viršūnes. 2003 metais Saulius Vilius tame pačiame rajone įkopė į naują viršūnę ir ją pavadino Karaliaus Mindaugo vardu. 

Kun Luno viršūnė: