Ekologinis daržas – idealistų svajonė?

Didžiausi mūsų organizmo pagalbininkai ir geradariai yra vaisių, daržovių ir uogų vitaminai. Šių gėrybių užsiauginę savo ekologiškose lysvėse ir pasidaliję su artimais žmonėmis, pasinaudosime vertingu sveikatos šaltiniu.

Užmirškime kastuvą

Pasak vienos iš knygelės „Darnus daržas“ autorių – A.Stulginskio universiteto ekologinės daržininkystės puoselėtojos ir skatintojos prof. Honoratos Danilčenko, ekologinis daržas nėra vien idealistų svajonė.

Svarbiausia įgyvendinat šią svajonę – teisingai paruošti dirvą sėjai. „Šis daug fizinių jėgų reikalaujantis darbas ekologiniame darže iš viso nereikalingas ir net kenksmingas. Daržo humusingame (viršutiniame) dirvos sluoksnyje gyvena kitokie mikroorganizmai nei mineraliniame (apatiniame), todėl dirvos nekaskime, o purenkime purentuvu ar kasimo šakėmis tik iki 15 cm gylio.

Purenti – itin naudinga

Jei kasime kastuvu, dirvai reikės daug savaičių, kad joje sunormalėtų gyvenimas – giliai atsidūrusios (kai žemė kasant kastuvu verčiama) paprastai paviršiuje gyvenančios bakterijos negreitai grįžta į paviršių, didelė jų dalis net ir žūva“, – priminė H.Danilčenko.

Kartu ji pabrėžė, kad palaikyti dirvoje drėgmę galima ne vien laistant – daug svarbiau purenti dirvą, o ne laistyti. Anot tyrinėtojų, vienąkart papurenus, po to nereikės penkiskart laistyti. Didžiulė klaida laistyti šaltu šulinio ar vandentiekio vandeniu, ypač per kaitrą, nes nuo šalto vandens augalai patiria stresą – galima netekti net iki trečdalio derliaus (pavyzdžiui, pomidorų). Laistyti geriausiai tinka nusistovėjęs, saulės sušildytas vanduo.

Mulčio svarba

„Nepalikime neapsodintų daržo vietų, nes po lietaus tokia dirva pasidengia plutele ir ją reikia vis purenti. Todėl labai svarbu laisvus plotus mulčiuoti (pavyzdžiui, nupjauta žole, nevisiškai suirusiu kompostu) arba užsėti kuria nors žaliąja trąša.

Mulčias svarbu, nes tai yra maistas mikroorganizmams, juos aktyvinantis, sudarantis grumstelinę dirvos struktūrą, palaikantis joje drėgmę ir pastovią temperatūrą, stelbiantis piktžolės, stabdantis dirvos eroziją. Beje, geriau dažniau ant viršaus užbarstyti ploną mulčiaus sluoksnį (5–7 cm) – tada jis greitai nesuyra, o mikroorganizmai nuolat gauna maisto“, – patarė H.Danilčenko.