- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausių tyrimų duomenimis, aktyvius branduolius turinčios Žemės tipo vienišos planetos galėtų būti tinkamos gyvybei net jei tokios planetos neturėtų savo žvaigždės.
Kaip rašo technologijos.lt, Čikagos universiteto astrofizikai Dorijanas Ebotas (Dorian Abbot) ir Erikas Svitzeris (Eric Sswitzer) tokius hipotetinius pasaulius pavadino „planetomis–klajūnėmis“ – bet kokia gyvybės forma tokiame dangaus kūne egzistuotų tarsi galaktikos stepėmis klajojantis vienišas vilkas. Kaip ten bebūtų, panašu, kad „planetos-klajūnės“ būtų išties laukinės.
Svaiginančiais tempais įsibėgėjus technologiniam progresui, kompiuteriai tapo galingomis modeliavimo priemonėmis, kuriomis galima konstruoti milijardus metų trunkančius hipotetinius planetinių sistemų formavimosi ir evoliucijos procesus.
Vienas iš didesnių netikėtumų, kuriuos pateikė kompiuteriniai modeliavimai – planetos iš savųjų saulių sistemų gali būti reguliariai išsviedžiamos, nelyginant puolę angelai iš rojaus. Skaičiavimai rodo, kad toks likimas gali ištikti ir mūsiškės Saulės sistemos planetas. Įdomu, ar tokios „nenaudėlės planetos“ iš principo galėtų šaltomis, juodomis tarpžvaigždinėmis erdvėmis nešti gyvybę?
Anot astrofizikų, dėl vienų ar kitų priežasčių iš savosios žvaigždės sistemų ištremtose „planetose-nenaudėlėse“ galėtų būti net ir skysto vandens okeanų, jei tik planetos branduolys būtų pakankamai karštas, o vandenynų paviršių dengtų apsauginę funkciją atliekanti ledo pluta. O juk vandenį priimta laikyti praktiškai visos žmogui žinomos gyvybės pagrindu.
„Poledinis vandenynas teoriškai galėtų egzistuoti į Žemės panašią sandarą turinčioje, Žemės amžiaus, tačiau 3,5 karto už Žemę didesnėje planetoje, - tvirtina D.Ebotas ir E.Svitzeris. – Jei vandens joje būtų maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje, arba planetą gaubtų stora atmosfera, teprireiktų vos 0,3 Žemės planetos dydžio. Tai būtų šiek tiek už Marsą didesnė, tačiau už Venerą mažesnė planeta.“
Kaip ir Žemė, „planeta-klajūnė“ privalėtų turėti aktyvų mantijos sluoksnį, užtikrinantį geoterminę šilumą ir skystą vandens būvį. Ši aplinkybė nė iš tolo neprimena sąlygų Jupiterio palydovėje Europoje, kur taip pat yra skysto būvio okeanų – ten siautėja Jupiterio gravitacijos sukeliamos potvynių-atoslūgių jėgos. Vadinasi, turint karštą branduolį, šildanti žvaigždė ar lydinti planeta „planetai-klajūnei“ šilumos prasme nebūtų reikalinga.
Be abejo, lieka dar daug nežinomųjų (pvz., šilumos konvencija ar kondukcija pereinamosiose zonose tarp skysto vandens ir kieto ledo). Tačiau teorija – intriguojanti, nes tokios hipotetinės planetos būtų vienas iš gyvybės skleidimosi Visatoje būdų. Prielaidos autoriai įsitikinę, kad jei tokia „planeta-klajūnė“ užklystų į Saulės sistemos apylinkes 1000 astronominių vienetų spinduliu, nuo jos atsispindėjusią mūsų Saulės šviesą galbūt būtų galima užfiksuoti infraraudonojo spektro ar galingais ateities teleskopais.
O į klausimą, kodėl turėtų būti svarbu ieškoti tokių „planetų-klajūnių“, hipotetinės teorijos autoriai atsako: „Nusigauti į tokias planetas ar jas tyrinėti zondais būtų nepalyginamai paprasčiau nei bent jau prisiartinti prie beviltiškai tolimų ,aplink savąsias žvaigždes skriejančių planetų."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...