Naujausiu režisierių Julijos ir Rimanto Gruodžių darbu „Lieknas“ ketvirtadienį prasidėjo septintasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).

Specialioji programa - menui

Iki šiol žiemos pradžioje vykdavęs VDFF šiemet prasidėjo anksčiau. Dokumentinių filmų gerbėjai į kino teatrus „Skalvija“ ir „Pasaka“ kviečiami nuo rugsėjo 23 iki spalio 3 dienos. Per vienuolika festivalio dienų čia bus parodyti beveik pusšimtis filmų, kurių viena pagrindinių temų – žmogaus egzistencinė prigimtis.

Kiekvienais metais festivalio specialioji programa skiriama vienai konkrečiai temai. Pernai atidavęs duoklę Berlyno sienos griuvimo metinėms, šiemet festivalis koncentruojasi į meną ir kūrybą. „Programos „Meno pavidalai“ filmai fiksuoja arba menininkų portretus, arba stebuklingą meno kūrimo procesą. Tikimės, kad ši programa bus labai įdomi žiūrovams“, - vylėsi festivalio organizatorė Vilma Levickaitė.

Festivalyje taip pat bus pristatytos dvi retrospektyvos. Jos atspindės lenkų dokumentinių filmų kūrėjo Paweło Łozińskio ir lietuvio Roberto Verbos kūrybą.  Konkursinėje programoje varžysis filmų kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Festivalyje pirmą kartą bus pristatyti „Skalvijos“ kino akademijos kūrėjų darbai.

Laukia lietuviškos premjeros

Festivalio atidarymui ketvirtadienį buvo pasirinktas naujausias režisierių Gruodžių darbas „Lieknas“. Pavadinimas gali suklaidinti – filmas pasakoja ne apie svorį, o apie senutę Paberžės gyventoją Aldoną, kuri per 40 metų pati viena susimūrijo namą, kastuvu iškasė tvenkinius, pelkėje sukūrė parką. Žodis „Lieknas“ paberžiečių tarme tai ir reiškia – pelkę.

Viena filmo autorių J.Gruodienė likus pusvalandžiui iki premjeros prisipažino besijaučianti prastai. „Nesitikėjome, kad reikės taip greitai parodyti kątik iškeptą filmą. Mums garbė, kad jis pasirinktas festivalio atidarymui, bet mes jo dar kaip reikiant neapžiūrėjome, nepačiūčiavome, nepaliūliavome, todėl dabar skruzdės šiek tiek bėgioja“, - šyptelėjo ji.

R.Gruodis apskritai negalvoja, kad šiuo filmo pristatymu su juo atsisveikina. „Esame kaip spąstuose. Nežinau, ar čia jau užbaigta, ar pradėta, bet mes tikrai dar ten važiuosime. Gal dar kažką nufilmuosime, įdėsime į tą patį filmą ir vėliau pristatysime kitokį variantą“, - svarstė jis.

Šiam filmui režisierių pora skyrė penkerius metus. „Keista girdėti, kai sako, kad mes produktyvūs. Mes važiuodavome ten, pabūdavome kelias valandas, nufilmuodavome po kelias akimirkas ir išvažiuodavome mėnesiui ar dviems. Ir taip penkerius metus“, - pasakojo R.Gruodis.

Festivalio uždarymui organizatoriai taip pat pasirinko lietuvių autorių. Spalio 2 d. 19 val kino centre „Skalvija“ bus pristatyta Audriaus Stonio premjera „Aš perėjau ugnį“, kurioje pasakojama apie jauną šeimą, kuri, sudegus jų namams, prisiglaudžia tuščiame kaimyno name.

Susitikimai su autoriais

Į festivalį kasmet atvyksta vis didesnis būrys dokumentinio kino kūrėjų iš užsienio. Jie nori ne tik pristatyti savo ar pamatyti kolegų autoriais, bet ir pabendrauti su žiūrovais. „Ypatingai rekomenduotume susitikimą su režisieriumi Nicolas Philibert, žinomą iš tokių darbų kaip „Sugrįžimas į Normandiją“, „Būti ir turėti“ ir kitų. Mūsų festivalyje jis pristatys premjerą „Nenetė“, pasakojančią apie orangutanę, gyvenančią Prancūzijos zoologijos sode“, - pasakojo festivalio organizatorė Sonata Žalendravičiūtė.

Ji taip pat labai kviečia ir į susitikimą su lietuviškų šaknų turinčiu režisieriumi Roy Lekus. Gimęs Niujorke, šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje režisierius bus tarp konkursinės programos žiuri narių, nes kūrybines dirbtuves bei pristatys savo dokumentinį filmą „Įstrigę krantę: likimo pamesti jūreiviai“. Vienas jo herojų – jūreivis iš Palangos laukiamas pirmadienį vyksiančioje premjeroje.