Triukšmo dieną - atvirų durų diena Fizikinių matavimų laboratorijoje

Trečiadienį Tarptautinės triukšmo suvokimo dienos proga Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyryje vyks atvirų durų diena.

Klaipėdiečiai kviečiami susipažinti su Fizikinių matavimų laboratorija, matavimo prietaisais ir daugiau sužinoti apie triukšmą bei kitus fizikinius aplinkos veiksnius, kurie veikia žmogaus sveikatą.

Renginio metu bus platinama informacinė medžiaga apie triukšmą bei sudaryta galimybė išmatuoti žmogaus kalbos garso intensyvumą, bus atliekami parodomieji elektromagnetinių bangų matavimai.

Norintys apsilankyti laboratorijoje, kviečiami registruotis iš anksto telefonu Klaipėdoje 8 46 382967.

Apie triukšmą

Aplinkos triukšmas yra grėsmė visuomenės sveikatai, daranti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Šių metų balandžio 24 dieną 18-ąjį kartą minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena mums primena, kad turime išmokti mėgautis ne tiktai dirbtinai sukeliamu triukšmu, bet ir suvokti iš natūralios gamtos sklindančiais vos girdimais garsais ar tiesiog pasidžiaugti tyla. Šią dieną Tarptautinis klausos ir komunikacijos centras (angl. the Center for Hearing and Communication) siūlo paminėti „tylos dieta“ ir vieną minutę - nuo 14:15 iki 14:16 val. laikytis tylos savo buvimo vietoje bei kartu propaguoja „tylių namų“, „tylios mokyklos“, „tyliųjų aplinkos zonų“ idėjas. Kartais savo ir kaimynų sveikatos problemų sumažėtų atidėjus užsitęsusius iki vėlyvo vakaro remonto darbus, laiku sutaisius automobilio duslintuvą ar sumažinus televizoriaus, radijo ar audio grotuvo garsą.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro duomenis transporto triukšmas lemia daugiau kaip 1 milijoną prarastų sveiko gyvenimo metų Europos regiono valstybėse dėl ligų, negalios ar ankstyvų mirčių.

Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Europos regione vienas iš trijų žmonių patiria dirginimą dienos metu, o vienas iš penkių gyventojų patiria miego trikdymą dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo. Taip pat pramonės įmonių ir statybinių organizacijų miesto aplinkoje dėl vykdomos veiklos sukeliamas didelis triukšmas yra vis dar sunkiai sprendžiama problema.

Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) vertinimu 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, kuriolygis viršija 55 dB(A), o daugiau kaip 30 proc. – didesnis kaip 55 dB(A) triukšmas nakties metu. Be to, apie 20 proc. ES gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu.

Kelių eismo triukšmas ir Lietuvoje yra pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis. Pagal naujausią informaciją Lietuvoje apie 233,2 tūkst. miesto gyventojų gyvena pastatuose, kurie yra veikiami dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (65 dBA) viršijančio kelių transporto triukšmo.

Apie 242 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvena pastatuose, kurie veikiami nakties triukšmo rodiklio Lnakties ribinį dydį (55 dBA) viršijančio kelių transporto triukšmo.

Iki 2013 m. liepos 18 d. atsakingos institucijos turi parengti efektyvius veiksmų planus, skirtus apsaugoti gyventojus nuo triukšmo ir sumažinti triukšmo veikiamų gyventojų skaičių.

Triukšmas veikia visą organizmą, bet labiausiai – klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas. Palyginti nestiprus apie 60 dBA triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, be to, yra pakankamai įrodymų, kad ir apie 42 dBA triukšmo lygis jau gali sukelti miego trikdymą, o ilgainiui sukelti ir nemigą.

Triukšmo kenksmingumą nulemia ne tik jo intensyvumas, bet ir poveikio trukmė. Todėl net ir nedidelis, bet ilgai trunkantis triukšmas jau gali lemti padidinto kraujospūdžio, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą. Dėl triukšmo blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, gali kilti depresija, neurozė.

Dėl nuolatos veikiančio triukšmo silpnėja ir organizmo atsparumas įvairioms užkrečiamosiomis ligoms. Triukšmas nebūtinai turi būti itin stiprus, kad sukeltų sveikatos problemų, jis gali veikti kartu su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė padidėja dėl neteisingo ar uždelsto pavojaus suvokimo.

Triukšmo matavimai ir skaičiavimai

Siekiant išsiaiškinti koks yra triukšmo lygis, tikslinga ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Atliktų matavimo duomenys padeda specialistams padėti surasti triukšmo priežastis, patarti kaip jį sumažinti bei parinkti tinkamas priemones, apsaugančias nuo triukšmo.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvairiu paros laikotarpiu pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus atlieka triukšmo matavimus.

Be to, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija papildomai gali atlikti triukšmo lygio prognostinius skaičiavimus pagal IMMI triukšmo sklaidos modeliavimo programą. Tuo siekiama užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.