Antradienį pristatydami Greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarkos eigą ir rezultatus medikai teigė, kad po pertvarkos pacientams bus teikiamos kokybiškesnės medicininės paslaugos.
„Pirmiausia siekiama pagerinti situaciją pacientui ir pagreitinti greitosios pagalbos atvykimą į iškvietimo vietą“, - kalbėdama apie reformos tikslus sakė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Pasak jos, nesvarbu, ar žmogus po insulto, infarkto ar avarijos, yra labai svarbu jam padėti pačią pirmą valandą, nes jai praėjus galima labai daug prarasti.
Pasak viceministrės, reforma buvo ruošiama beveik ketverius metus. Joje yra trys pagrindiniai akcentai. Pirmas – buvo pakeistas mokėjimo principas. Iki tol įvairiose Lietuvos vietovėse buvo skirtingai mokama už greitosios pagalbos paslaugas. Dabar pagrindiniu mokėjimo objektu tapo gyventojas.
Buvo nustatyta dispečerinės funkcijos ir greitosios paslaugos kaina už vieną gyventoją. Dispečerinės tarnybos kaina – 1,95 balo (1balas yra 0,89 lito). Tose dispečerinėse, kurios centralizuoja funkcijas, kaina išauga iki 4 balų.
Greitosios pagalbos paslaugų įkainiai – du. Vienas jų skirtas miesto gyventojui, kitas – kaimo. Atitinkamai skatinamos jungtis savivaldybės, turinčios mažiau nei dvi brigadas. Įprastai už miesto gyventoją mokama 43,5 balo, bet jei susijungia su kita savivaldybe, už abiejų savivaldybių miesto gyventojus balas padidinamas iki 45, 5 balo. Vienas kaimo gyventojas vertinamas 48,4 balo, susijungus savivaldybėms – 50,4 balo.
Antra, pradedant nuo minimalių reikalavimų, jei savivaldybėje nėra dviejų pilnų brigadų, tokia savivaldybė turėtų sujungti savo pajėgas su kita artimiausia savivaldybe. „Nes jei yra nepilnos dvi brigados, atsitikus vienu metu dviem įvykiams, į antrą įvykį nėra kam nuvažiuoti. Antrasis ligonis turėtų laukti pirmosios brigados, kol ji grįš iš kito įvykio. Tokia situacija yra labai rizikinga“, - aiškino viceministrė J.Kumpienė.
Tokių savivaldybių Lietuvoje buvo 17. Ministro įsakymu, jau pusantrų metų trunkančio savivaldybių susitvarkymo terminas pratęstas dar kartą – iki šių metų rugpjūčio 1 d. Viceministrė teigė, jog susitikime, kuriame dalyvavo ir savivaldybių merai, buvo užtikrinta, kad iki nustatytos datos savivaldybės išspręs visas problemas.
Trečias reformos aspektas - centralizuoti dispečerines. Dabar veikiančios 58 turėtų susikoncentruoti į dešimt.
VŠį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas teigė, kad nuo sausio 1 d. jis pamažu įgyvendino šį modelį. Kadangi Vilniaus apskrityje yra aštuonios savivaldybės, gydytojo T.Rodzo įstaigoje jau veikia centralizuota dispečerinė funkcija, kuri valdo visų aštuonių savivaldybių automobilius.
Lietuvoje yra 54 viešosios greitosios pagalbos įstaigos ir 4 privačios. Lietuvos bendra situacija šiuo klausimu nuo kitų šalių labai skiriasi. Viceministrės dėstymu, Lietuvoje yra 56 dispečerinės tarnybos ir 58 greitosios pagalbos įstaigos. O štai Latvijoje tėra viena dispečerinė, Estijoje - trys, jos reorganizuojasi į dvi. Varšuvoje, Austrijoje ir kitose valstybėse maždaug 2 mln. gyventojų yra viena dispečerinė.
Naujausi komentarai