Pirmadienį leidžiantis Geležinio Vilko ar Ukmergės gatvėmis prieš vairuotojų akis atsiveria gąsdinantis vaizdas - Vilniaus centras skendi pilkose drumzlinose ūkanose.

Šįkart tai - ne paprasčiausias rūkas. Į sostinę grįžo smogas.

Žirmūnuose situacija prasčiausia

Visą savaitgalį kietųjų dalelių koncentracija sostinėje viršijo normą. Nustatyta, kad taršos ribinė vertė per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre. Tačiau oro kokybės stotys sekmadienį Vilniaus senamiestyje fiksavo 79 mikrogramus, Žirmūnuose – 82, Savanorių prospekte – 73. Kietųjų dalelių koncentracija nuo normos mažiausiai buvo nukrypusi Lazdynuose – 53 mikrogramai viename kubiniame metre.

Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė liūdnai konstatavo, kad pirmadienį ir antradienį kietųjų dalelių kiekis ore pasieks 100 mikrogramų viename kubiniame metre. Tai – dvigubas nuokrypis nuo normos

Pataria likti namie

„Turėtume laukti ir vėjo, ir pūgos. Prognozuojame, kad pirmadienį ir antradienį užterštumas mieste didės, o trečiadienį ims slopti – smulkiąsias kietąsias daleles išsklaidys vėjas“, - portalui Diena.lt kalbėjo V.Bimbaitė.

Dėl ypač prastos situacijos, savaitės pirmosiomis dienomis ji rekomenduoja kiek įmanoma mažiau būti lauke.

„Nepatartina laiką leisti atvirame ore visiems miestiečiams. Tačiau ypač atsargūs turėtų būti žmonėms su jautria kvėpavimo takų sistema, taip pat sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis. Vaikų leisti į kiemą irgi nesiūlau – verčiau tegu lieka namuose“, - patarė V.Bimbaitė.

Šildosi anglimi ir net plastmase

Pavasarį, kai oro užterštumas pasiekia kritinę ribą, į miesto gatves išrieda vandenį liejančios ir kelius plaunančios mašinos. Žiemą tai – neįmanoma. Tačiau prie oro taršos mažinimo galėtų prisidėti kiekvienas žmogus.

„Oras labai užterštas privačių namų rajonuose, kur žmonės šildosi kietuoju kuru: malkomis, anglimis ir viskuo, kas papuola po ranka, netgi laku dengtais baldais ar plastmase. Senamiestyje turėtų būti namai kūrenami tik dujomis. Tas pats patartina ir Žvėryne. Tai brangu, tačiau mažiau teršia“, - aiškino Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas.

Oro kokybei kenkia ir ant gatvių barstoma druska. „Tačiau šiuo atveju žmonių saugumas ir gyvybės svarbiau už ekologiją“, - atkreipė dėmesį D.Perkauskas.

Savivaldybė turi planą

Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste.

„Namo renovacijai ar rekonstrukcijai išduodant technines sąlygas, mainais reikalaujama prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Tai galioja visame mieste, kur yra iškloti tinklai, nutiestos magistralės“, - aiškino K.Karosas.

Jo teigimu, vilniečiai nenoriai keičia šildymo būdą. „Tačiau vis tiek žmonės nori tvarkytis, remontuotis. Be to, būna, kad pasikeičia namo savininkai“, - kalbėjo K.Karosas.

Balansuojame ant normos ribos

D.Perkauskas išreiškė susirūpinimą tuo, kad pernai Lietuva balansavo ties oro užterštumo viršijimo riba. Per metus koncentracija neturi būti didesnė nei leistina norma daugiau nei 35 dienas. „Pas mus nukrypta nuo ribos buvo 32-33 dienas. Šiemet pavojus, kad viršysime, dar labiau padidėjo, nes jau dabar yra vietų, kur septynis kartus viršijama, nors dar net sausis nesibaigęs. Tai lemia šalta žiema“, - kalbėjo D.Perkauskas.

Kietųjų dalelių kiekis per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša gali sutrumpinti vidutinę gyvenimo trukmę iki pusės metų. Smulkiosios kietosios dalelės, kurių dydis mažesnis nei 10 mikronų, įkvepiamos tiesiogiai ir, prasiskverbusios giliai į plaučius, gali sukelti uždegimą, astmos priepuolius, o veikdamos ilgesnį laiką padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Kai pranešama, kad ore yra daug kietųjų dalelių, jautriems žmonėms reikėtų kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose.

Būnant lauke negalima dirbti sunkių fizinių darbų, nes tada giliau kvėpuojama ir į plaučius patenka daugiau dulkių.

Gryniausia Europos sostinė?

Nors Vilniaus oro kokybė vos neperžengia nustatytos normos ribų, Lietuvos sostinės oro kokybė yra geriausia, lyginant su kitais 30 Europos miestų-sostinių. Tai praėjusių metų gruodį atskleidė „Economist Intelligence Unit“ ir „Siemens“ atliktas tyrimas „Europos žaliųjų miestų indeksas“.

Žaliausias Europos miestas yra Kopenhaga. Lietuvos sostinė Vilnius šiame indekse užėmė 13-ą vietą – aukščiausią tarp mažesniųjų tyrime dalyvavusių miestų – ir aplenkė tokius miestus kaip Varšuva, Dublinas, Ryga, Talinas ar Liubliana.

Vilnius buvo itin gerai įvertintas dvejose – oro kokybės bei atliekų ir žemės naudojimo – kategorijose. Pirmojoje, surinkęs 9,37 balo iš 10, jis užėmė pirmą vietą, o antrojoje – devintą, gerokai aplenkęs kitus nedideles pajamas turinčius Europos miestus.

„Vilnius didžiuojasi šiuo svarbiu įvertinimu. Kvėpuojame gryniausiu oru iš 30 Europos sostinių ir didžiausių miestų, esame pripažinti ekologiškiausiu Rytų Europos miestu – tai ir vilniečių pasiekimas“, – džiaugėsi sostinės meras Vilius Navickas.

Tiria keturiese

Vilniuje pastatytos keturios oro kokybės tyrimo stotelės. Matavimus jos atlieka kartą per valandą. Matuojami teršalai: kietosios dalelės, sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, benzolas, ozonas, toluenas, formaldehidas. Priimta manyti, kad gauti duomenys atspindi situaciją, esančią dviejų kilometrų spinduliu aplink stotelę. Didžiausia tarša paprastai fiksuojama Žirmūnuose esančioje stotelėje.