Kur gyvūnų gynėjai, kai labiausiai jų reikia?

Šiomis dienomis kone kiekvienas šalies gyventojas tapo kovotoju už gyvūnų teises. Kovojama piketais ir komentarais internete. Tačiau pireikus realios pagalbos gynėjų gretos ištirpsta.

Kalbos ir darbai skiriasi

Nuo tilto numesto ir dėl patirtų sužalojimų neišgyvenusio šunelio Pipiro tragedija pašiurpino visą šalį. Gyvūnų mylėtojai buriasi bendrai veiklai ir stengiasi užkirsti kelią kitiems galimiems žiaurumo prieš keturkojus atvejams.

Rytoj prie Seimo vyks taikus piketas, siekiant išreikšti pasipriešinimą gyvūnų skriaudimui. „Ateikite su savo brisiais, kudliais, murkomis, sargiais, margiais ir kitais draugais“, - raginama interneto socialiniame tinkle „Facebook“ susibūrusioje bendraminčių grupėje, kuriai priklauso apie 10 tūkst. narių.

Tačiau ar viešas deklaracijas skelbiantys ir demonstracijas organizuojantys žmonės lygiai su tokiu pačiu atsidavimu ir energija gelbėtų gyvūnus tada, kai iš tikrųjų galėtų padėti?

Benamius keturkojus prižiūrintys gyvūnų globos organizacijų įkūrėjai įsitikino, kad kalbos ne visada sutampa su realiais darbais.

Nesutinka nuomoti patalpų

Gyvūnų prieglaudoje „Lesė“ šiuo metu glaudžiasi apie 70 kačių ir apie 10 šunų. Per dieną organizacija sulaukia apie 20 skambučių. Balsai kitapus ragelio kategoriškai pareiškia: „Arba pasiimkite mano gyvulį, arba nuvešiu jį užmigdyti.“

Tiesa, organizacijos savanorė Lina Miknevičiūtė pasidžiaugė, kad pastarosiomis dienomis tokių skambučių kiek mažiau. „Matyt, Pipiro istorija žmones privertė susimąstyti“, - svarstė mergina.

Gyvūnų prieglauda „Lesė“ šiuo metu įsikūrusi Filaretų gatvėje 16-u numeriu pažymėtame name. Tačiau organizacijos dienos šioje būstinėje – jau suskaičiuotos. Naują pastogę savo globotiniams „Lesė“ privalo rasti iki gruodžio 31 dienos.
Skelbimų, siūlančių patalpas nuomai, apstu. Tačiau užtenka paaiškinti, kad jos ieškomos gyvūnų prieglaudai, ir visos durys kaip mat užsiveria. „Netgi išgirstame pakeltu tonu išsakomų patarimų, kad benamius gyvūnus reikia migdyti, o ne gydyti ar prižiūrėti“, - apgailestavo L.Miknevičiūtė.

Nori dvigubos kainos

„Lesės“ įkūrėjai jau buvo nusižiūrėję vietą Karoliniškių gyvenamajame rajone. Tačiau patalpų savininkas pasakė griežtą ne. „Jau pradėjome isteriškai juokauti, kad savanoriams teks išsidalyti gyvūnėlius ir prižiūrėti namuose“, - nelinksmai pasakojo L.Miknevičiūtė.

Organizacija ieško maždaug 100 kv. m erdvės. Tai galėtų būti ir sandėliavimo patalpos, svarbu, kad būtų su langais, šildymu ir kanalizacija. Pageidautina, kad patalpos būtų su keliomis pertvaromis, tačiau jų neesant patys gyvūnų globėjai sugalvotų, kaip jas pritaikyti savo reikmėms.

Tačiau patalpų savininkai bijo keturkojus įsileisti į savo valdas dėl kvapo ir triukšmo. Sutiktų nebent už dvigubą nuomos kainą.

Galbūt pageidaujamas patalpas pavyktų rasti Naudininkuose ar Naujojoje Vilnioje, tačiau jas pasiekti būtų nepatogu savanoriams. „Mums daugiausiai padeda studentai ir moksleiviai. Tėvai jų neišleistų vakarais į nesaugų rajoną. Susisiekimas būtų komplikuotas“, - pasakojo L.Miknevičiūtė.

„Lesės“ vadovė Vesta Auškalnienė atkreipė dėmesį, kad prarasti bent vieną savanorį jau būtų skausminga - naujų privilioti sunku. „Tai ir psichologiškai, ir fiziškai, ir emociškai juodas darbas: kvapas, ligos, kakučių rinkimas – ne visiems tai pakeliama“, - kalbėjo V.Auškalnienė.

Reikia žemės ir elektros

Naujus namus iki metų galo turi susiieškoti ir gyvūnų globos organizacija „Sos gyvūnai“, dabar besiglaudžianti Žalgirio gatvėje. Prieglaudos įkūrėjas Andrejus Mezencevas turi planą. Už įstaigai suaukotus 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio „Sos gyvūnai“ įsigijo mobilų 42 kv. m ploto namelį – tokį, kokie statomi soduose.
„Dabar mums tereikia žemės su atvesta elektra ir galėtume jį pastatyti labai greitai“, - pasakojo A.Mezencevas.

Vilniaus savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė žada padėti „Sos gyvūnams“ ir paieškoti žemės, kurią miestas galėtų nuomoti gyvūnų prieglaudai.

Užmigdymui – 800 tūkst. litų

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius nebenori taikstytis su liūdna gyvūnų padėtimi ir žengia pirmuosius žingsnius, stojant į kovą už keturkojų teisę gyventi.

Draugijos savanoriai pateikia alternatyvą ankstyvai jaunų, sveikų gyvūnų mirčiai – „gyvybės vagonėlius“. Pirmasis jų jau stovi L.Giros gatvėje įsikūrusios bendrovės „Grinda“ teritorijoje.

Žinia, „Grindos“ darbuotojai per metus sugauna apie 5 tūkst. valkataujančių ar pasimetusių ir be namų likusių keturkojų. Vos 10 proc. į „Grindos“ rankas patekusių šunų ir kačių randa naujus namus. Likusieji keturkojai užmigdomi.
Net patys darbuotojai pripažino, kad sąžiningai vykdė gyvūnų eutanaziją“, - sakė V.Podolskaitė.

„Grindos“ generalinis direktorius Algimantas Vilūnas patvirtino, kad šiai veiklai įmonė iš savivaldybės biudžeto gaudavo apie 800 tūkst. litų.

Siekiant, kad kuo mažiau gyvūnų ištiktų mirtis, pirmajame „gyvybės vagonėlyje“ jau įkurdinti ir savanorių prižiūrimi pirmieji gyventojai.

„Norime baigti masinį sveikų gyvūnų žudymą Vilniaus mieste“, - susijaudinimo neslėpė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė.

Aukoja vangiai

Draugijos savanoriai išplatino vieša laišką, prašydami vilniečių pagalbos. „Kadangi naujiesiems gyvūnų nameliams iki smagių įkurtuvių trūksta nemažai interjero ir gerbūvio detalių, o gyventojams kasdien reikia stiprybę palaikančio maisto, norime paprašyti pagal galimybes paremti mūsų kuklią buitį maisteliu (kauliukais, konservais, batonais ir kt.), nereikalingais pledukais, antklodėmis, pavadėliais, antkakliais, dubenėliais, laikraščiais, skudurėliais ir kt.). Būsime labai dėkingi, jei rasite galimybę pervesti nors ir simbolinę lėšų sumą mūsų silpnųjų draugų sterilizavimui, gydymui, maisto įsigijimui“, - pirmadienį išplatintame laiške rašė savanoriai.

Tačiau į jų pagalbos šauksmą kol kas atsiliepė vos vienas kitas žmogus. „Viena įmonė paskambino ir pažadėjo paaukoti 300 litų“, - pasakojo D.Navickienė. Daugiau skambučių, siūlančių paramą pinigais ar paprastu pavadėliu, moteris nesulaukė.
„Bet gal dar nedaug laiko praėjo, gal žmonės negirdėjo apie mūsų prašymą“, - svarstė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė.

Benamės katės nebus migdomos?

Miesto tarybos sprendimu nuo spalio pasikeitė benamių kačių globa. Iki šiol benamės katės buvo gaudomos, vežamos į savivaldybės bendrovę „Grinda“, sterilizuojamos ir laikinai apgyvendinamos. Jeigu per dvi savaites niekas jų nepaimdavo globoti, kates užmigdydavo. Ilgiau benamių kačių „Grindos“ darbuotojai laikyti negali dėl finansų bei vietos stokos.

Naujose gyvūnų laikymo taisyklėse siūloma sugautas ir sterilizuotas benames kates grąžinti į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtos. Esą tos katės yra vietinės, jos nebesidaugins ir į tą teritoriją svetimų katinų neįleis. Be to, jos teritorijoje naikina graužikus.

Rinkliava paskęsta miesto biudžete

Benamių gyvūnų priegaudų vadovai sako, kad reikėtų imtis priemonių, kad kuo mažiau keturkojų būtų išmetami į gatvę. Sterilizacija ir kastracija esą turėtų būti privaloma. Taip pat turėtų būti užtikrinama griežta gyvūnų registracijos ir identifikacijos kontrolė.

Tačiau dažnas šunis ar kates auginantis miestietis sako, kad už tai, jog laiko augintinį, nemokės nė cento tol, kol tie pinigai nebus skiriami būtent gyvūnų priežiūrai ir jų sąlygoms gerinti.

Iki šiol per metus į miesto biudžetą įplaukdavo apie 350 tūkst. litų, sumokėtų gyvūnų augintojų.

„Suprantu tuos žmones. Kodėl jie turėtų mokėti, jei pinigai nueina nežinia kur? Jei juos nukreiptume teisinga linkme, gyvūnų ir jų šeimininkų gyvenimas tikrai pagerėtų, visiems būtų patogiau. Dabar gi žmonės piktinasi nešvara ir ekskrementais žolėje. Šunų vedžiojimo aikštelės buvo grynas pinigų plovimas, nes jose vienas suoliukas kainavo 1300 litų, dvi šiukšliadėžės – apie 1 tūkst. litų“, - piktinosi V.Podolskaitė.

Iki šiol vilniečiai už auginamus šunis kas mėnesį mokėdavo po 10 litų. Nuo spalio, įsigaliojus tarybos sprendimui, agresyvių šunų šeimininkams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, teks už augintinį kas mėnesį mokėti 50 litų.

Kur kas labiau pasisekė kačių mylėtojams: už katės laikymą daugiabučio namo bute teks per mėnesį mokėti tik 3 litus. Tačiau pirmiausia šeimininkai savo augintinius turi užregistruoti Gyvūnų registravimo centre. Paslauga tiek registruojant kates, tiek šunis kainuos 40 litų.

Tiesa, mėnesinės įmokos ne ilgiau nei metus nereikės mokėti gyvūną sterilizavusiam ar kastravusiam šeimininkui. Tereiks gyvūnų registravimo centro darbuotojams pateikti operaciją atlikusio veterinarijos gydytojo išduotą pažymą. Konkretus atleidimo nuo rinkliavos laikas priklausys nuo sumos, sumokėtos už operaciją.
Pavyzdžiui, jei kalės sterilizacija kainuoja 100 litų, o mėnesinė rinkliava – 10 litų, šeimininkui už augintinę nereikės mokėti 10 mėnesių.

Pusmečiui nuo rinkliavos ir nuo vienkartinio registravimo mokesčio bus atleidžiami tie daugiabučių gyventojai, kurie pasiėmė globoti augintinį iš Vilniaus miesto gyvūnų globos namų.

Apskritai nuo mokesčių už gyvūno laikymą daugiabučiame name atleidžiami aklieji, auginantys šunis vedlius, vieniši neįgalieji ar pensinio amžiaus žmonės bei socialiai remtini asmenys, laikantys po vieną augintinį namuose.