Vilniaus miesto policijos vadovas Kęstutis Lančinskas teigia per seksualinių mažumų eitynes gegužės mėnesį pats sulaikęs Seimo narį Kazimierą Uoką, kai šis bandė perlipti tvorą, juosusią eitynių dalyvius nuo protestuotojų.

"Seimo narį K.Uoką sulaikiau aš pats asmeniškai", - trečiadienį per Seimo laikinosios komisijos posėdį sakė K.Lančinskas.

Laikinoji komisija svarstė generalinio prokuroro prašymą leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti parlamentarus K.Uoką ir Petrą Gražulį. Juos pareigūnai įtaria viešosios tvarkos pažeidimu ir pasipriešinimu policijos pareigūnams.

Anot K.Lančinsko, du Seimo nariai, padedami kitų asmenų, perlipo per tvorą, nustūmė policijos pareigūnus, nepakluso jų reikalavimams.

"Nei Seimo narys, nei kitas pilietis neturi teisės priešintis policijos pareigūnams", - pabrėžė sostinės policijos vadovas.

Jis tvirtino, kad pareigūnai per gėjų eitynes veikė vadovaudamiesi įstatymais, o pasirinkta taktika atitiko susiklosčiusią situaciją.

Pasak K.Lančinsko, dėl to, kad eitynių dalyviai ir protestavusieji prieš šį renginį buvo atskirti užtvarais, kad jiems neleista susidurti, išvengta rimtų padarinių, sužeidimų, kraujo praliejimo, kas neseniai nutiko Serbijoje.

"Tie, kurie protestavo prieš eitynes, buvo labai agresyviai nusiteikę, turėjo akmenis, dūminius užtaisus, dūmines granatas", - sakė pareigūnas.

K.Uoka ir P.Gražulis tvirtino, kad jie per tvorą lipo, nes buvo pasibaigęs renginiui išduoto leidimo laikas.

"Leidimas eitynėms buvo išduotas iki pusės trijų, mes pusę dviejų prašėme, kad mitingas laiku būtų užbaigtas ir įspėjome, kad eisime, - teigė P.Gražulis. - Mes buvome įsitikinę, kad šis karnavalas tęsis iki vakaro, scenos buvo pastatytos, gal kas nors turėjo atvažiuoti koncertuoti (...) Tvarkos nesugebėjo įvykdyti 800 policininkų, o mes dviese su K.Uoka padarėme tvarką."

Tuo metu K.Lančinskas sakė, jog renginys baigėsi laiku, tačiau esą niekas pareigūnų neįpareigoja tą pačią minutę nuimti užtvarų, juoba kad susirėmimo grėsmė nebuvo išnykusi.
K.Uoka teigė renginyje elgęsis pagal savo vidinius įsitikinimus ir neklausęs neteisėtų policininkų reikalavimų, nes jam neleista kalbėti su "priešiškos ideologijos žmonėmis".
"Čia yra vertybinė kova", - pabrėžė jis.

Komisijos nariams paklausus, ar K.Uoka ir P.Gražulis nenorėtų pasielgti, kaip anksčiau pasielgė parlamentaras Vincas Babilius, paprašęs duoti leidimą panaikinti jo teisinę neliečiamybę, konservatorius ir "tvarkietis" įsižeidė.

"Mes gynėme vertybes, o jūs lyginate mane su kažkokiu kelių eismo taisyklių pažeidėju..." , - piktinosi P.Gražulis.

"Susidariau įspūdį, kas vadovauja policijai, tai - homoseksualai", - trečiadienį po K.Lančinsko paaiškinimų pareiškė P.Gražulis.

Jis pareiškė, kad dėl savo elgesio nesigaili.

Komisijos posėdyje dalyvavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Barkauskas teigė, kad minėtus Seimo narius norima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne dėl jų pažiūrų, o dėl elgesio.
Anksčiau prokuratūra komisijai pateikė vaizdo medžiagą apie P.Gražulio ir K.Uokos elgesį gegužės 8 dieną.

P.Gražuliui ir K.Uokai šių metų gegužę buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už tai, kad jie pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu "Stop policija", ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus.

Už du iš trijų numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą be piniginės baudos taip pat numatytas ir administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų.

Kadangi už minėtas veikas numatytas ir administracinis areštas, norėdamas nagrinėti Seimo narių bylą teismas turi gauti Seimo leidimą suvaržyti jų laisvę.

Be to, generalinis prokuroras Darius Valys taip pat yra užsiminęs, kad esama pagrindo parlamentarus patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.

Pagal Seimo statutą, gavus generalinio prokuroro prašymą panaikinti Seimo narių teisinį imunitetą, parlamente sudaroma komisija, kuri teikia parlamentui rezoliucijos projektą, kuriuo siūlo Seimui patenkinti ar ne prokuratūros prašymą. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė, t.y. ne mažiau kaip 71, visų Seimo narių.