Klaipėdoje norima nustatyti keturias viešąsias tyliąsias zonas. Jose būtų leidžiamas iki 50 decibelų stiprumo triukšmas. Tokį garsą skleidžia lietus, įprastai, nešūkaujant kalbantys žmonės.

Leidžiamas nedidelis triukšmas

Pirmadienį klausimas dėl viešųjų tyliųjų zonų nustatymo svarstytas miesto tarybos komitetuose.

Siūloma, kad jos būtų keturios: Skulptūrų parko, Kauno gatvės gyvenamojo rajono pėsčiųjų tako, tarp Žardininkų ir Vingio gyvenamųjų rajonų esančių pėsčiųjų takų, Klaipėdos miško dalies nuo Vasaros estrados iki Labrenciškių gyvenamojo rajono.

Jei miesto taryba pritartų, čia leidžiamas triukšmas būtų iki 50 decibelų stiprumo.

Šiose teritorijose būtų draudžiama naudoti transporto priemones, įrenginius, kitą techniką, kuri kelia didesnį triukšmą, išskyrus likviduojant avarijas, išvežant atliekas, atliekant valymo, tvarkymo darbus.

Šventėms ir renginiams tokiose zonose būtų išduodami atskiri leidimai.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė tvirtino, jog nustačius tyliąsias viešąsias zonas pagerėtų žmonių gyvenimo sąlygos.

Tačiau to reikalauja ir Europos Komisija. Reikalavimą nustatyti tyliąsias zonas savivaldybė gavo ir iš Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje.

Reikalavimus atitiko ne visi

Atkreiptas dėmesys, kad prieš daugiau nei dvejus metus miesto taryba buvo numačiusi kur kas daugiau – 12 tyliųjų viešųjų zonų. Tačiau siūlomos tik keturios.

Likusios atmestos, nes neatitiko reikalavimų. Paskelbti viešąja tyliąja zona Botanikos sodo nesiūloma, nes jis priklauso Klaipėdos universitetui. Be to jame dažnai organizuojami triukšmingi renginiai.

Girulių miške taip pat vyksta aktyvi ir triukšminga rekreacinė veikla.

Pempininkų ir Debreceno gatvės pėsčiųjų takų nesiūloma skelbti tyliosiomis viešosiomis zonomis, nes išbraukus teritorijas, kur yra švietimo ugdymo įstaigos ir komercinės paskirties objektus, lieka per maža teritorija. Švietimo ugdymo įstaigos ir komercinės paskirties objektai negali būti šioje tyliojoje zonoje.

Miesto taryba paskelbti tyliąja zona buvo numačiusi ir Draugystės parką. Tačiau to nedaryti nuspręsta, nes čia planuojama statyti Pranciškonų ordino bažnyčią ir vienuolyną.

O Laukininkų gatvės gyvenamojo rajono pėsčiųjų take yra numatoma įrengti riedletininkų aikštelę. Žardės piliakalnis neskelbiamas tyliąja zona, nes yra per toli gyvenamųjų rajonų.

Gyventojai iniciatyvos nerodė

Mieste gali būti dar dviejų rūšių tyliosios zonos: gamtos ir aglomeracijos. Kol kas jų nesiūloma nustatyti.

Tyliojoje gamtos zonoje leidžiamas mažiausias triukšmas – iki 40 decibelų stiprumo. Aiškinama, kad tokiose zonose gali būti tik natūralus gamtos triukšmas.

Negalima naudoti didesnį triukšmą keliančių įrenginių be savivaldybės leidimo, organizuoti renginių.

Tyliąją aglomeracijos zoną galima nustatyti miesto gyvenamosiose ar socialinės rekreacinės paskirties teritorijose. Čia triukšmas taip pat negali viršyti 50 decibelų.

Prieš daugiau nei dvejus metus miesto taryba pritariusi įteisinti tyliąsias aglomeracijos zonas penkiose gyvenamuosiuose kvartaluose: Girulių, Smiltynės, Luizės, Pakrantės, Šalotės.

Tačiau, ar tai padaryti, galimybė apsispręsti buvo palikta jų bendruomenėms. Nė vieno kvartalo gyventojai nesiėmė iniciatyvos, kad šis taptų tyliąja zona.

„Paskelbus kvartalą tyliąja zona, gyventojai turėtų nusistatyti tvarką, kuri užtikrintų, kad triukšmas neviršytų nustatytos ribos. Žmonės naktį net taksi negalėtų grįžti namo. Nustatant tvarką galima numatyti, kad kvartale nebūtų auginami šunys“, – aiškino projektą prisrtačiusi specialistė.

Reikės daugiau lėšų

J.Asadauskienės teigimu, patvirtinus tyliąsias viešąsias zonas reikės ir papildomų lėšų, tačiau, kiek neaišku. Daugiausia kainuos triukšmo stebėsena. Tyrimai turės būti atliekami keturis kartus per metus – po kartą žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį.

Lėšų reikės ir ženklams, informuotiems apie tyliąją zoną pastatyti.

Pasak J.Asadauskienės, galima nustatyti ir mažiau tyliųjų zonų. Dėl to turi apsispręsti miesto taryba.

„Kada pradės galioti tyliosios zonos, priklausys nuo turimų pinigų. Gali būti, kad ir nuo kitų metų“, – tvirtino vedėja.

Tyliosios zonos turės galioti mažiausiai penkiolika metų.

Miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto nariai prašė, kad siūlomos tyliosios viešosios zonos būtų suderintos su bendruomenės. Prašyta jas paskelbti savivaldybės internetiniame tinklapyje.