Vilniečiams lieka tik melstis, kad keliasdešimt kilometrų nuo sostinės dygstanti Baltarusijos atominė elektrinė būtų statoma atsakingai. Jei įvyktų avarija – slėptis nebūtų kur.

Būklė – apgailėtina

Skolose skendinti sostinės savivaldybė jau kelerius metus suka galvą, kaip atsikratyti daugybės niekam nereikalingo nekilnojamojo turto. Gyva galybė negyvenamų patalpų, apleistų rūsių, senų kavinių, katilinių ir garažų griūva tiesiog akyse. Blogiausia padėtis – avarinių slėptuvių, kuriose vilniečiai turėtų glaustis kilus pavojui.

Sostinės savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktoriaus Vytauto Griniaus nuomone, tuoj pat nesiėmus remontuoti griūvančių slėptuvių, mieste jos greitai visiškai išnyks."Tos slėptuvės tokios, kad avarijos atveju geriau jau likčiau namie, nei jose slėpčiausi. Jos pavojingos, nesaugios, nesutvarkytos", – "Vilniaus dienai" sakė V.Grinius.

Anot jo, Vidaus reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turėtų labai susirūpinti slėptuvių būkle, mat neinvestuojant visos jos bus nurašytos ir pripažintos netinkamomis naudoti."Čia jau ne vien savivaldybės reikalas, civiline sauga turėtų rūpintis ir kitos institucijos. Taip laikyti irgi nesaugu, reikia arba naikinti, arba tvarkyti", – aiškino pašnekovas.

Slėptuvių mažėja

Daugėjant apleistų ir pagal paskirtį naudoti nebetinkamų slėptuvių, vis mažiau lieka tokių, kuriose atominės avarijos atveju sostinės gyventojai galėtų saugiai pasislėpti.V.Griniaus žiniomis, šiuo metu Vilniuje slėptis tinkamų patalpų liko tik apie 30, o ir tų netrukus gali sumažėti.

Sostinės tarybos posėdyje balandžio pabaigoje V.Grinius teikė siūlymą nurašyti dar vieną Smėlio gatvėje esančią slėptuvę, tačiau tam nepritarė Paslaugų ir miesto ūkio komitetas."Manau, kad trūksta tų slėptuvių, bet čia jau ne savivaldybės reikalas. Mes rūpinamės tomis, kurias turime, o sauga turėtų rūpėti kitoms institucijoms", – pridūrė V.Grinius. Kilus pavojui, vietą paruoštose slėptuvėse gautų tik vienas kitas miestietis.

Parduoti nepavyksta

Savo interneto portale savivaldybė skelbia visus privatizuojamus nekilnojamojo turto objektus. Pastaruoju metu šiame sąraše atsiranda vis daugiau nurašytų slėptuvių. Deja, jas pirkti norinčių asmenų skambučių savivaldybė sulaukia itin retai.

"Padėtis liūdna, parduodama labai mažai. Dabar tiksliai sunku pasakyti, bet per pastaruosius metus gal dvi ar tris pardavėme. Daugiau pirkėjų neatsirado", – sakė Vilniaus savivaldybės valdininkas.

Vien kovą savivaldybė rengė keturis aukcionus slėptuvėms parduoti, vasarį – aštuonis, sausį – keturis. Nors slėptuvių aukcionai rengiami nuo 2005 m., paraiškas juose dalyvauti pateikia vos vienas kitas potencialus pirkėjas, o pikti net ir už itin menkas sumas susigundo tik retas.

"Parduodame tik vieną kitą, nors kainos per metus sumažėjo maždaug 30 proc. Manau, kad šio turto kainos smarkiai kristi nebeturėtų", – teigė V.Grinius.

Šiuo metu slėptuvių kaina svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių litų. Pavyzdžiui, 150 kv. m ploto slėptuvės patalpos A.Vivulskio gatvės mūrinio pastato rūsyje šiuo metu tekainuoja 35 tūkst. litų. Šioje gatvėje savivaldybė parduoda ne vieną slėptuvę už panašią kainą.

Tiesa, yra ir brangesnių apleistų patalpų. Štai už S.Moniuškos gatvėje esančią slėptuvę ir menką žemės sklypą šalia jos savivaldybė norėtų gauti bemaž 700 tūkst. litų.

Grėsmė – čia pat

Kalbos apie slėptuves sostinėje ir vis didėjančią branduolinės katastrofos grėsmę – ne iš piršto laužtos. Baltarusija naują atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone, apie 50 km nuo Vilniaus, 30 km nuo Lietuvos sienos.

Baltarusiai planuoja, kad pirmasis elektrinės blokas pradės veikti jau 2017 m., dar po metų – ir antrasis. Pranešama, kad Baltarusija ir Rusija jau sukirto rankomis dėl atominės elektrinės statybų. Vasarą šalių finansų ministerijos turėtų pasirašyti kreditinę sutartį.

Lietuvos politikai į baltarusių užuominas apie ketinimus statyti atominę elektrinę prieš kelerius metus reagavo skeptiškai ir jokių priemonių nesiėmė, o pradėjus kilti pamatams protestuoti tapo per vėlu.Gana sparčiai pasienyje kylanti elektrinė bus aušinama Neries vandeniu, tad grėsmė kils ne tik žmonėms, bet ir gyvūnijai.