Kaune ir jo rajone ES struktūrinės paramos Sanglaudos fondo lėšomis bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendina Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas – Rokai – Jiesia bei Kauno Kybarto geležinkelio linijų signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimo bei minėtų stočių kelių pailginimo projektą, iš ko taurės naudos ir geležinkelininkai, ir šalies ekonomika, ir šalia geležinkelių gyvenantys žmonės.  

Žiupsnelis istorijos

Lietuvos teritorijoje pirmasis geležinkelis pradėtas tiesti 1859 m. Tai Sankt Peterburgą su Varšuva  sujungusi geležinkelio atšaka Lentvaris – Kaunas – Kybartai. Tiesiant šį pirmąjį Lietuvoje geležinkelį, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių, iš kurių stambiausi – Kauno ir Panerių tuneliai (1861 m.), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuną Kaune. Taip pat pastatytos pirmosios (iš viso 21 ) geležinkelio stotys.

Pirmosios nepriklausomos respublikos metais geležinkelio infrastruktūros reikalais rūpinosi Lietuvos geležinkelių valdyba, kuri nutiesė ne vieną geležinkelio atšaką Lietuvoje, pastatė tiltų, stočių ir kitų įrenginių. Kai 1940 m. vasarą Lietuva buvo inkorporuota į SSRS, mūsų šalies geležinkeliai tapo sudėtine SSRS geležinkelių tinklo dalimi. Bene ryškiausias pokytis sovietmečio geležinkelio infrastruktūroje – jo elektrifikacija, kuri buvo pradėta 1975 m., kai iš Vilniaus į Kauną išvyko pirmasis elektrinis traukinys.

Lietuvos geležinkeliai tapo nepriklausomi 1991 m. Po poros metų, kai iš Kenos stoties išvyko paskutinis okupacinės kariuomenės traukinys, Šeštokai tapo vartais į Europą.

Traukiniai dundės rečiau

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ 1997 m. įkūrė Infrastruktūros valdybą, kurios pagrindinis, be kita ko, tikslas – atnaujinti telekomunikacijų, signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginius, siekiant didinti traukinių greičius (keleivinių – iki 160 km/val., prekinių – iki 120 km/val., prekinių traukinių svorį – iki šešių tūkst. tonų).

„Vykdant šias užduotis, gerėja geležinkelio linijų pralaidumas, stočių pajėgumas, didėja leistini traukinių greičiai, svoriai ir, suprantama, gerėja šalia geležinkelio linijų gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė. Juk dabar, pavyzdžiui, užbaigus vykdyti ES remiamą „Kauno stoties aplinkkelio Palemonas – Rokai – Jiesia ir Kaunas – Kybartai linijos kelio įrenginių modernizavimas“ projektą, bus galima padidinti projekte minimo geležinkelio ruožo traukinių svorį, o tai reiškia, kad per tą patį laiką pro tą pačią vietą pravažiuos mažiau traukinių. Vadinasi, netoli šio geležinkelio koridoriaus gyvenantys žmonės rečiau girdės dundant traukinis“, – aiškino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno infrastruktūra“ direktorius Olegas Slepakovas.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ prieš kelerius metus pradėjo realizuoti minėtą projektą, kuris atitinka ilgalaikę Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją.  Įgyvendinus šį ES ir iš dalies bendrovės lėšomis finansuojamą projektą, bus efektyviai išnaudoti Kauno stoties ir aplinkkelio Palemonas – Rokai – Jiesia ir Kauno Kybartų linijos pajėgumai.

Rokuose – moderni pervaža

Pagal projektą jau septyniose geležinkelio stotyse prailginti keliai, skirti laikinai priimti ilgus (iki 1000 m) traukinių sąstatus (iki 71 vagono). Kartu buvo atitinkamai pertvarkyta ir kelių signalizacijos sistema. Vykdant minėtą projektą, jau nutiesta 1,8 km naujų kelių ir įrengti 33 nauji iešmai. Tad dabar ilgieji traukiniai galės sustoti ir tose stotyse, kurias dėl laikinam sustojimui reikalingų kelių trumpumo jie aplenkdavo. Pailgintuose keliuose stovinčius ilguosius sąstatus galės apvažiuoti ir aplenkti greitesni vietiniai bei tarptautiniai keleiviniai traukiniai.

„Vykdant projektą, bus modernizuotos pagrindinės aplinkkelio stotys – Rokai ir Jiesia, jų infrastruktūra. Beje, šiuo vienkeliu aplinkeliu (Palemonas – Rokai – Jiesia ) važiuoja visi prekiniai ir dalis tarptautinių keleivinių traukinių, kurie nesustoja Kauno stotyje. Bus pertvarkyti šio geležinkelio koridoriaus iešmynai, naujai įrengtas dalies geležinkelio pylimas, o Rokų stotyje, kurioje prasilenkia traukiniai, bus prailgintas naudingas prasilenkti kelias, rekonstruota geležinkelio pervaža, pakeičiant jos dangą į specialias gumines plokštes.

Šiuolaikiniai pokyčiai

Aštuoniose geležinkelio stotyse bus pakeisti signalizacijos įrenginiai, tarpstotėse – įrengti automatinės kelio blokuotės įrenginiai, net 33 geležinkelio pervažose pakeisti signalizacijos įrenginiai. Tame skaičiuje – visose Kauno geležinkelio pervažose, o Aleksote, Europos prospekto pervažoje, bus įrengti nauji signalizacijos įrenginiai. Visame projekte įvardytame geležinkelių ruože eismas bus reguliuojamas centralizuotai, t.y. iš Vilniaus.

„Įgyvendindami šį projektą, pakeisime arba rekonstruosime apie 80 proc. elektros tiekimo įrenginių, daugiau kaip 100 km aukštos ir žemos įtampos elektros perdavimo linijų. Septyniose stotyse bus įrengta iešmų šildymo (sniego tirpdymo) įrenginiai, ruože Palemonas – Kaunas paklotas antras optinis kabelis, skirtas telekomunikacijų įrenginiams, eismo valdymo sistemoms. Kartu renovuojame esamą pasenusią radijo ryšio tarp traukinio mašinisto, geležinkelio ruožo tvarkdario, gretimų stočių budėtojų ir kitų lokomotyvų mašinistų sistemą, atliekame aibę kitų darbų.“ – teigė O. Slepakovo  pavaduotojas Stasys Gelūnas.  

„Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas – Rokai – Jiesia ir Kauno – Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimo“ projektą, kuris užtikrins saugų ir nepertraukiamą eismą geležinkeliu, pagerins bendrą krovinių ir keleivių srauto pralaidumą, sumažins triukšmo, keliamo aplinkiniams gyventojams, lygį, avarijų skaičių, „Lietuvos geležinkeliai“ ketina užbaigti šiemet.