Daugiau kaip prieš savaitę per Kauną praūžusios audros padaryti nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau jau žinoma, kad jie perkops milijoną litų.
Daugiausiai atsieis medkirčiai
Iškart po audros miesto vadovai vylėsi, kad nuostolių kompensacijai užteks savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fonde esančių mažiau nei milijono litų. Tačiau jau aišku, kad šioms optimistinėms prognozėms nelemta išsipildyti.
Vien tik mieste želdinius prižiūrinčiai bendrovei „Irgita“ savivaldybė gali būti priversta atseikėti 600-800 tūkst. litų. Iki šios dienos „Irgitos“ atlikti darbai jau vertinami maždaug 300 tūkst. litų. Dar mažiausiai 200 tūkst. litų reikės likusių per audrą nukentėjusių medžių sutvarkymui, o vėliau dar tiek pat gali prireikti maždaug tūkstančio kelmų likvidavimui. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas buvo užsiminęs, jog tokios didelės sumos jam kelia įtarimų, tačiau vakar vykusiame Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdyje „Irgitos“ vadovas Robertas Mačiulis priekaištų neišgirdo.
„Mes juk darome tai, ką mums pasako, o ne tai, ką patys susigalvojame. Net ir sumą skaičiuojame ne mes, o savivaldybė, kuri pateikia užsakymus, ką reikia padaryti“, – aiškino R.Mačiulis.
Iš galutinės sumos bus išskaičiuota dalis, kurią „Irgita“ gali kompensuoti pardavusi medieną, tačiau šiai dienai dar niekas negali pasakyti, kiek tos medienos bus, nes nemažą dalį rastų susipjaustė ir išsivežė žmonės.
Gresia naujas pavojus
R.Mačiulis perspėjo miesto vadovus, kad reikia suktis kuo greičiau, nes perdžiuvusios spygliuočių šakos gali užsidengti nuo menkiausios žiežirbos. Jei taip įvyktų, miestui grėstų dar viena nelaimė.
„Kauno švara“ vadovas Dalius Tumynas skundėsi, kad kai kuriose miesto vietose audros padarinių likvidavimas primena kovą su vėjo malūnais. Į vietas, kurios jau atrodė sutvarkytos, vėl ir vėl sutempiamos naujos krūvos šakų. Bendrovė audros padarinių likvidavimui jau išleido apie 100 tūkst. litų. „Kauno švaros“ žmonės dirba keliomis pamainomis, tačiau tempai vis tiek per maži. Bendrovei Ekstremalių situacijų valdymo grupė siūlė pasitelkti kuo daugiau darbo rankų iš šalies, nes miestas turi būti išvalytas iki rugsėjo 1 d.
Kreipsis į Vyriausybę
Per audrą nuostolių patyrė ir miesto viešasis transportas, elektros energijos, dujų tiekėjai, šviesoforus ir gatvių apšvietimą prižiūrinčios bendrovės.
Per audrą nepataisomai nukentėjo beveik 80 „Kauno gatvių apšvietimo“ stulpų, 75 šviestuvai, 62 lempos, pažeisti aštuoni valdymo punktai, pavogta apie du kilometrai laidų. Bendrovei padaryta žala siekia 253 tūkst. litų.
„VST“ po audros užfiksavo pusę tūkstančio gedimų – dvigubai daugiau nei per prieš 11 metų praūžusį garsųjį Anatolijais uraganą. Bendrovė teigia patyrusi 400 tūkst. litų galinčius siekti nuostolius.
Nuostoliams ir išlaidoms, kurias turi padengti savivaldybė, pinigų bus ieškoma biudžete. Šiai dienai laisvų lėšų nėra, tad specialiai biudžetas bus peržiūrimas rugsėjo viduryje vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje. Dėl to visus patirtus nuostolius reikalaujama suskaičiuoti rugsėjo pirmosiomis dienomis. Vėliau bent dėl dalies išlaidų kompensacijos bus kreipiamasi į Vyriausybę.
Kauno miesto seniūnijų duomenimis, gyventojų per audrą patirti nuostoliai sudaro apie 170 tūkst. litų. Neabejojama, kad išties jie yra ženkliai didesni. Visi gyventojai raginami kuo skubiau kreiptis į seniūnijas. Pagal įvairius kriterijus bus nutarta, ar jie pretenduoja į kokio nors dydžio vienkartinę pašalpą. Tikimasi, kad Vyriausybė neatsisakys tokių pašalpų kompensuoti, nes Kaune praėjusią savaitę apsilankiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad savivaldybė neturėtų skaičiuoti lėšų, kurios reikalingos padėti į bėdą dėl audros patekusiam eiliniam žmogui.
30 tūkst. litų – gelbėtojams
Į pačius karščiausius taškus skubėję ugniagesiai gelbėtojai per pirmąsias kelias dienas po audros supjaustė daugiau nei kelis šimtus medžių.
„Nesame profesionalūs medkirčiai, bet ši audra parodė, kad ir šį darbą turime gerai išmanyti. Tik technika tam nėra labai tinkama“, – kalbėjo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.
Per pirmąsias dvi dienas po audros ugniagesiai gelbėtojai sulaukė daugiau iškvietimų nei per visą mėnesį. Skaičiuojama, kad benzinas ir lūžtančios įrangos remontas ugniagesiam gelbėtojam atsiėjo beveik 18 tūkst. litų. Iš savivaldybės administracijos rezervo fondo ugniagesiams gelbėtojams numatyta skirti 30 tūkst. litų, kurie bus panaudoti grandininių pjūklų ir vandens pompų pirkimui.
Naujausi komentarai