Sveikatos apsaugos ministerija neatsisako planų Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę prijungti prie Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK). Teigiama, kad mažėjant finansavimui, kitos išeities išgyventi nėra.

Laukia ministro vizito

Kauno valdžia, pareiškusi, jog Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė turi priklausyti savivaldybei, viliasi išgirsti gerų naujienų iš sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, kuris šiandien žada lankytis Kaune.

"Pasigirdo kalbų, kad kitąmet Ligonių kasos nepirks paslaugų iš neefektyviai dirbančių gydymo įstaigų. Mūsų tai neįkvepia", - prasitarė miesto meras Andrius Kupčinskas. Sveikatos apsaugos ministrui lankantis Kaune, meras tikisi sužinoti, kurias paslaugas ketinama pirkti iš Raudonojo Kryžiaus ligoninės. Anot A.Kupčinsko, nuo to gali priklausyti tolesnis šios gydymo įstaigos likimas.

Rugsėjį ministerijai pristačius ligoninių tinklo pertvarkos projektą, paaiškėjo, kad Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ketinama perduoti Kauno medicinos universiteto klinikoms (KMUK). Ligoninės steigėjas Kauno miesto savivaldybė apie tai nebuvo informuota.

"Ligoninės nacionalizacija be steigėjo žinios yra negalima. Miesto taryba turėtų šiuo klausimu apsispręsti. Raudonojo Kryžiaus ligoninės prijungimo prie KMUK nesvarstome", - tikino A.Kupčinskas.

Užkulisiniai žaidimai

Neoficialiai svarstomi įvairūs variantai, kaip galėtų dirbti Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė, įgyvendinus šalies gydymo įstaigų pertvarką. Planuota miesto centre įsikūrusią gydymo įstaigą sujungti su Kauno apskrities ligonine. Toks modelis atrodė priimtinas ir miesto vadovybei, tačiau pertvarkant apskričių administracijas nuspręsta, kad Kauno apskrities ligoninė turi būti tiesiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, o ne savivaldybei.

"Miestui lieka dvi ligoninės - 2-oji klinikinė ir Raudonojo Kryžiaus. Svarstysime, ar stiprinti kiekvieną atskirai, ar kurti vieną stiprią gydymo įstaigą", - aiškio meras.
Savivaldybė neskiria lėšų ligoninei išlaikyti. Pagrindinis gydymo įstaigos pajamų šaltinis - paslaugos, už kurias moka Ligonių kasos. Kitų metų biudžete šalies finansavimas šalies sveikatos sistemai mažinamas nuo 5 mlrd. iki 3,5 mlrd. litų.

Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius Kęstutis Mazurkevičius tikina, kad šiemet ligoninė baigs metus be skolų ir viliasi, kad tai bus kontrargumentas kaltinantiesiems ligoninę neefektyvumu. Direktorius kol kas nelinkęs viešai svarstyti apie ligoninės ateitį ir tikisi, kad sveikatos apsaugos ministras atsakys į daugybę kylančių klausimų.

"Judėsime į priekį. Tereikia išspręsti juridinį ligoninės statusą", - sakė Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovas.

Atsirado penki pavaduotojai

Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas abejoja, ar Raudonojo Kryžiaus ligoninės sujungimas su kita gydymo įstaiga bus racionalus.

Politiko nuomone, daug efektyviau būtų ligoninės pastatus miesto centre parduoti, o šalia 2-osios klinikinės ligoninės pastatyti naują modernų korpusą, kuriame būtų teikiama pagalba mišrias traumas patyrusiems žmonėms.

"Raudonojo Kryžiaus ligoninė perspektyvi tik tiek, kiek teikia traumatologinių paslaugų", - įsitikinęs miesto tarybos narys. Jo nuomone, vadovybė per mažai dėmesio skiria šių paslaugų kokybei gerinti, o išlaidauja ne ten, kur derėtų.

"Ką veikia ligoninės direktorius, jeigu jis turi net penkis pavaduotojus? Ar šiuo metu tai tikrai reikalinga?" - stebėjosi K.Kriščiūnas. Ligoninės direktoriumi tapus K.Mazurkevičiui, buvo įsteigtas penktasis pavaduotojo etatas. Iki tol Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovas turėjo keturis pavaduotojus.

Pasak K.Kriščiūno, tokia situacija yra nenormali, nes 2-ojoje klinikinėje ligoninėje dirba du direktoriaus pavaduotojai. Vienoje didžiausių Šilainių poliklinikoje direktorius turi tris pavaduotojus.

K.Mazurkevičius tokius K.Kriščiūno pareiškimus vadino politikavimu be jokių argumentų ir nebuvo linkęs į tai gilintis. Jo teigimu, dvi pavaduotojos jau antrą mėnesį serga, tad realiai dirba tik trys iš penkių. "Įstaigos vadovas sprendžia, kiek pavaduotojų reikia. Aš turiu teisę suformuoti komandą, o ne imituoti veiklą", - tikino ligoninės vadovas.

Ministerija planų nekeičia

Sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpinės teigimu, kol kas neatsisakoma ligoninių tinklo pertvarkos projekte numatyto siūlymo Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę prijungti prie Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK).

"Dabar šis projektas pristatomas. Reikės išanalizuoti visus pasiūlymus ir argumentus", - užsiminė J.Kumpienė. Anot jos, svarbiausias argumentas, kodėl Raudonojo Kryžiaus ligoninę norima prijungti prie KMUK, yra siekis vengti paslaugų dubliavimo. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje gydomi įvairias traumas patyrę ligoniai, tačiau jeigu pacientui nustatomi kaukolės lūžiai ar kiti itin sunkūs sužalojimai, jis pervežamas gydyti į KMUK.

"Ministras Algis Čaplikas susitiks su Kauno meru ir derėsis dėl reformos. Turime ieškoti sprendimų, kaip išgyventi mažėjant finansavimui", - sakė J.Kumpienė. Ji kol kas negalėjo atsakyti, kokio sprendimo bus ieškoma, jeigu savivaldybė nepritars ministerijos siūlomam modeliui.

Viceministrė neatmeta galimybės, kad siūlymas Raudonojo Kryžiaus ligoninę sujungti su Kauno 2-ąją klinikine ligonine įmanomas, tačiau tokiu atveju funkcijų dubliavimo nepavyks išvengti.

Raudonojo Kryžiaus ligoninei priklauso pastatai miesto centre, tad neišvengiamai kyla klausimas ir dėl jų likimo. Viceministrė tikina, kad šiuo atveju sprendžiamas tik juridinis ligoninės statusas, o paslaugos pacientams vis tiek būtų teikiamos toje pačioje vietoje. "Turtas mums visiškai nesvarbus. Mums rūpi paslaugų išdėstymas", - tikino J.Kumpienė.

Ji pabrėžė, kad patalpų būklė neturėtų tapti pagrindiniu argumentu sprendžiant gydymo įstaigos likimą, nes iki šiol šalyje dar daug gydymo įstaigų nėra renovuota dėl lėšų stygiaus.

Viceministrės teigimu, projekte numatytas gydymo įstaigų sujungimo modelis gimė pačioje ministerijoje, o ne KMUK iniciatyva. "Pačios Klinikos yra didelė ligoninė ir nieko nebenori prie savęs jungti", - teigė viceministrė. Tačiau ji prabilo ir apie KMUK ketinimus statyti naują modernų Traumų centrą. "Tada tokias paslaugas išbarstyti po skirtingas gydymo įstaigas nebūtų prasmės", - pripažino J.Kumpienė.

Ji nesiryžo vertinti, ar Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įsteigti penki direktoriaus pavaduotojo etatai yra reikalingi. "Kad ir kokio dydžio būtų sujungta ligoninė, joje nebus tiek daug valdžios, kiek yra atskirose mažose gydymo įstaigose", - atkreipė dėmesį viceministrė.